Antanas Biržiška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paminklo broliams Biržiškoms ir jų tėvams atminti Viekšniuose fragmentas, 2005 m.

Antanas Biržiška (1855 m. sausio 29 d. Lapkasiuose, dab. Tauragės raj. – 1922 m. spalio 11 d. Viekšniuose) – Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš žemaičių bajorų Biržiškų giminės. Tėvas Leonardas Biržiška (1809–1902) dalyvavo 1831 m. sukilime. Vedęs Anatoliją Skinderytę (1823–1897), susilaukė sūnų Antano, Hiliaro, Jono ir Juozo. Senelis Mykolas Biržiška dalyvavo priimant 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, kitas senelis Jonas atstovavo „mažąją broliją“ prieš magnatų Pilsudskių siekį apriboti jos teises.

Brolis Jonas (1851–1920), taip pat gydytojas, 1870 m. aukso medaliu baigė Šiaulių gimnaziją, studijavo mediciną Peterburgo ir Maskvos universitetuose. Nuo 1877 m. gyveno ir dirbo Sibire, praktiškai nutraukęs ryšius su Lietuva. Jo sūnus Konradas dalyvavo PPS veikloje, su Juzefu Pilsudskiu dalyvavo traukinių apiplėšimuose. Už tai Varšuvos teismo nuteistas sunkiųjų darbų kalėjimo ir ištremtas į Sibirą, iš kur 1920 m., pakeliui į Lietuvą, mirė Rusijoje.

1875 m. baigė Šiaulių gimnaziją, nuo penktos klasės pats iš pamokų išsilaikydamas. 1875–1880 m. studijavo mediciną Maskvos universitete, buvo kviečiamas pasilikti jame tęsti mokslo ir dėstytojauti, tačiau atvyko į Viekšnius ir užsiėmė gydytojo praktika.

1910 m. jo namuose policija atliko kratą, ieškodama neva sūnų įrengtos spaustuvės. Savo biblioteką paliko Kauno medicinos draugijai, o jo namuose Viekšniuose buvo įrengtas muziejus.

1880 m. vedė muzikę ir mokytoją Elzbietą Rodzevičiūtę (1858–1938). Sūnūs Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Biržiška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 236 psl.