Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
55°15′32″š. pl. 26°26′22″r. ilg. / 55.2590°š. pl. 26.4394°r. ilg.
Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia  | |
|---|---|
 | |
| Bažnyčia 2009 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Ignalinos |
| Savivaldybė | Ignalinos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Mielagėnai |
| Adresas | Bažnyčios g. 4 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1790 m. |
| Stilius | klasicizmas |
| Klebonas | Marijonas Savickas (2025) |
 | |
Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Mielagėnų miestelyje, prie Švenčionių–Tverečiaus kelio. Kultūros paminklas,[1] viduje yra 10 dailės paminklų.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kuršo bajoro Grafo iniciatyva Mielagėnuose 1760 m. pastatyta medinė vieša koplyčia arba bažnyčia. Justina Kublickienė, vykdydama savo mirusio vyro valią, 1779 m. miestelyje, netoli bažnyčios, paskyrė sklypą naujai mūrinei bažnyčiai, vargonininkui ir mokyklai. Klebonijai duotas Svilo, arba Milašiaus, palivarkas, įsteigta parapija.[3]
1779–1790 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, kurią pašventino klebonas, Livonijos kanauninkas Vaitiekus Odolinskis. Paveikslus tapė dailininkas Vincas Smakauskas (1797–1876). 1838 m. bažnyčia restauruota. 1858 m. Kublickai kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. XIX a. veikė parapinė mokykla. Vilniaus vyskupai XIX a. į Mielagėnus skirdavo kunigus lenkus. 1903 m. atvykęs klebonauti Placidas Šarkauskas išmokė parapijiečius lietuviškai melstis ir giedoti, atnaujino apleistą bažnyčią.[3]
1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius, kuriam 1914 m. valdžia neleido steigti bibliotekos-skaityklos. Nuo 1925 m. klebonavęs Karolis Gumbaragis (1885–1958) 1926 m. įkūrė Šv. Kazimiero draugijos skyrių, platino lietuvišką spaudą. Lenkijos administracijos persekiotas ir kalintas, po Antrojo pasaulinio karo ištremtas į Sibirą.[3]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų mūro.[3]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 1340 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Ignalinos rajono savivaldybė - Architektūriniai, archeologiniai, istoriniai paminklai“. ignalina.lt. 2015-12-01. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.
- 1 2 3 4 Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 553–554
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mielagėnų parapija 1779–2007 m.: istorinė apybraiža (sud. Jonas Juodagalvis). – Patais. ir papild. 1999 m. leid. – Vilnius: Diemedis, 2007. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-23-135-6