Placidas Šarkauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Placidas Šarkauskas (Pliacidas, 1871 m. gegužės 15 d. Raseiniuose1919 m. balandžio 19 d. Alovėje) – kunigas, knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Palangos progimnazijoje. Baigė Vilniaus kunigų seminariją. Į kunigus įšventintas 1898 m. ir paskirtas vikaru į Giedraičių parapiją, netrukus perkeltas į Švenčionis. Čia vikaravo 18981902 m.

Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos ir jos platinimą savoje ir aplinkinėse parapijose. Placidui Šarkauskui talkino Adomas Padleckas iš Želabų k., taip pat Mykolas ir Stanislovas Vaiškūnai iš Kurpių k. Spaudos atgabendavo ir knygnešys elgeta Antanas Šakalys.

Pargabentą spaudą (maldaknyges, elementorius ir kt. įvairias brošiūras) perduodavo knygnešiams Antanui Juršėnui, Augustinui Janutėnui ir kitiems, kurie ją platindavo savo parapijų kaimuose. Buvo sumanus ir atsargus: nei klebonijoje, nei pas artimus platintojus knygų nelaikydavo ir drausdavo tai daryti savo padėjėjams bei platintojams. Tarnaitė Konstancija lietuvišką spaudą slėpdavo viename iš parapijos vienkiemių.

Placido Šarkausko veikla neliko nepastebėta caro administracijos. 1902 m. perkeltas klebonu į Nočią (Gudija), o 1903 m. – į Gluboko parapiją (taip pat Gudija). Gerai mokėdamas rusų, lenkų, gudų kalbas, matyt, tuo patraukė į savo pusę net kai kuriuos vietos stačiatikius.

Netrukus buvo įskųstas vyskupui ir tais pačiais metais perkeltas į Mielagėnų parapiją. Tuoj pat čia įvedė pamokslus ir pamaldas lietuvių kalba, rūpinosi parapijiečių švietimo reikalais, mokė poterių iš lietuviškų maldaknygių, suorganizavo pirmąjį lietuvišką chorą, kurio repertuare buvo ne tik religinės giesmės, bet ir tautinės lietuviškos dainos. Vargonininku tuomet dirbo Leonas Bielinis.

Dėl caro valdininkų ir negausių lenkininkų skundų vyskupui 1912 m. perkeltas klebonu į Alovę. Čia taip pat rūpinosi lietuvybės gaivinimu ir įtvirtinimu, priešinosi polonizatoriams.

Atmintinos vietos ir paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapas ir antkapinis paminklas Alovės Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje, užrašas: „Kun. P. Šarkauskas uolus Kristaus vyndaržyje darbininkas 1871–1919.IV.19“.