Meškučiai
Kitos reikšmės – Meškučiai (reikšmės).
| Meškučiai | ||
|---|---|---|
  Meškučiai |
||
| 54°31′05″š. pl. 23°17′49″r. ilg. / 54.518°š. pl. 23.297°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Marijampolės savivaldybė
| |
| Seniūnija | Marijampolės seniūnija | |
| Gyventojų | 404 | |
 Vikiteka |
Meškučiai | |
Meškučiai – kaimas Marijampolės savivaldybėje, 1 km į rytus nuo kelio 201 Marijampolė–Kalvarija ir geležinkelio Šeštokai–Kazlų Rūda, 5 km į pietvakarius nuo Marijampolės, prie kelio 2627 Kumelionys–Meškučiai . Seniūnaitijos centras. Veikia medicinos punktas, stovi Vytauto Didžiojo paminklas (atidengtas 1935 m.).[2][3] Yra Meškučių geležinkelio stotelė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime yra Meškučių piliakalnis. 2007 m. rugpjūtį netoli piliakalnio aptikta beveik 3000 metų amžiaus gyvenvietė ir iki tol nežinomas piliakalnis. Gyvenvietės plotas – keli hektarai. Aptikti keli kultūriniai sluoksniai: I tūkstm. pr. m. e. (keramika), I m. e. tūkstm. (vyko intensyvus gyvenimas, iš radinių galima spręsti, kad tikriausiai gyventa turtingų žmonių), o paskutiniai radiniai siekia viduramžius.
Istorijos šaltiniuose 1684 m. minimas kaimas.[4] 1912 m. įkurta pradžios mokykla, dabar P. Armino mokyklos skyrius. 1956 m. įkurta biblioteka, 2023 m. uždaryta.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Liudvinavo valsčius | Kalvarijos apskritis |
| 1919–1931 m. | Šunskų valsčius | Marijampolės apskritis |
| 1931–1950 m. | Marijampolės valsčius | |
| 1950–1954 m. | Meškučių apylinkės centras | Marijampolės (Kapsuko) rajonas |
| 1954–1963 m. | Gulbiniškių apylinkė | |
| 1960–1988 m. | Meškučių apylinkės centras | |
| 1988–1995 m. | Kapsuko apylinkė | |
| 1995–2000 m. | Marijampolės seniūnija | Marijampolės rajono savivaldybė |
| 2000– | Marijampolės savivaldybė | |
Paminklas Vytautui Didžiajam[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Meškučių jaunalietuviams idėja kaimo kapinaitėse pastatyti paminklą kunigaikščiui kilo 1932 m. Aukų rinkimas ir paminklo statyba užtruko trejus metus. Buvo surinkta per pusę tūkstančio litų. Vytauto Didžiojo paminklas buvo atidengtas 1935 m. liepos 7 d.[3] Jį pašventino kunigas Juozapas Stakauskas. Po iškilmingos ceremonijos sekė sportininkų pasirodymai (dešimties raitelių lenktynės žirgais, svarsčių kilnojimas), bendra vakarienė ir pasilinksminimo vakaras. Beveik 4 m aukščio paminklas kainavo 600 litų (pastatytas nemokamai savanorių). Viršutinį kryžių sukūrė vietos meistras Vincas Ašeriškis. Fundatorių ir pinigų aukotojų pavardės buvo surašytos specialiame lape ir įmūrytos į papėdę.
Originalus paminklas pergyveno sunkmečius daugiausia dėl to, kad buvo specialiai užželdintas, o užrašas apgadintas.[3] Pirmą kartą remontuotas 1998 m. Dar kartą sutvarkytas 2004 m., minint Meškučių kaimo 320 metines. Nors paminkle yra išraižyta data „1930“, tačiau ji žymi ne paminklo pastatymo datą (ji klaidingai nurodoma visuose dabar rašomuose tekstuose), bet jubiliejinius Vytauto Didžiojo metus.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1986 m.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 475 | 379 | 434 | 489 | 510 | 499 | ||
| 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | - | ||
| 459 | 507 | 461 | 404 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Kazys Ališauskas, pulkininkas leitenantas, istorikas.
- Stasys Barzdukas, lituanistas.
- Jonas Čėsna, mokytojas, knygnešys, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Stanislovas Čėsna, kunigas, publicistas, visuomenininkas
- Juozas Vyšniauskas (1881–1949), nepriklausomybės kovų savanoris, partizanų kapelionas.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Lietuvos partizanų kapas -
Koplytstulpis Meškučių 325 metų proga
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Meškučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 740 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 „Marijampolės rajone – paminklas, kurio statybas inicijavo ir finansavo patys gyventojai“. delfi.lt (Benjaminas Mašalaitis). Nuoroda tikrinta 2019-01-06.
- ↑ Meškučiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-07-31).
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Meškučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 564 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Meškučiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 58
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.