Nukleino rūgštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Schematinė dvigrandės nukleorūgšties diagrama. Žali rutuliukai simbolizuoja fosfato liekaną, geltoni – pentozę, raudoni – heterociklines bazes, ištisinė linija – kovalentinius, o punktyrinė – vandenilinius ryšius.

Schematinė dvigrandės nukleorūgšties (DNR) diagrama

Nukleorūgštys – sudėtingos, didelės molekulinės masės, polimerinės molekulės. Jų yra dviejų tipų:

• deoksiribonukleorūgštis (DNR)
• ribonukleino rūgštys (RNR).

Hidrolizuojant nukleino rūgštis neorganinėmis rūgštimis, susidaro visiškos hidrolizės produktai:

• heterociklinės bazės,
• monosacharidas ir
• fosforo rūgšties liekana.

Svarbiausios heterociklinės bazės yra

• pirimidinai ir
• purinai.

Jos iš nukleino rūgščių hidrolizatų buvo išskirtos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirimidinais pirmasis pavadino vokiečių mokslininkas A. Koselis, o purinais – vokiečių mokslininkas E. Fišeris. Šie mokslininkai daug pasidarbavo pirimidino ir purino bazių struktūros tyrimo bei sintezės srityje. Nukleino rūgščių sudėtyje yra pagrindinės penkios heterociklinės bazės:

• pirimidino bazės:
  • uracilas,
  • citozinas,
  • timinas ir
• purino bazės:
  • adeninas,
  • guaninas.

Struktūra

Nukleorūgštis sudaro C,^(anglis) H^(vandenilis), O^(deguonis), N^(azotas), P^(fosforas) atomai.