ATP

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
ATP
ATP structure.svg ATP-xtal-3D-sticks.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
5-(6-aminopurin-9-il)-3,4-
dihidroksi-oksolan-2-il-
metoksi-hidroksi-fosforil-
oksi-hidroksi-fosfori-
oksifosfoninė rūgštis
Adenozin-5'-trifosfatas,
ATP
Identifikacija
CAS numeris 56-65-5
ChemSpider 5742
Cheminė informacija
Cheminė formulė C10H16N5O13P3
Molinė masė 507,18 g mol−1
SMILES
Rūgštingumas (pKa) 6,5
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

ATP (seniau ATF) Adenozin 5' trifosfatas (C10H16N5O13P3) – vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių. ATP daugiausiai susidaro elektronų pernašos metu. Esant neutraliam pH fosforo rūgšties liekanos būna disocijuotos, todėl molekulė turi neigiamą krūvį. Skylant molekulės makroenerginei jungčiai, susidaro fosforo rūgšties liekana (fosfatas), ADP ir vandenilio jonas (H+):

\mathrm{\ ATP^{4-} + H_2O = ADP^{3-} + 2H^+ + P_i^{3-}}

Būtent H+ ir nulemia tai, jog jungtis yra makroenerginė: ląstelės citoplazmoje, kur vyksta šis procesas, H+ koncentracija labai maža (esant pH = 7.0 koncentracija lygi 10-7M), todėl cheminė pusiausvyra stipriai pasislinkusi į dešinę. Fizikinei chemijai standartinėmis sąlygomis (pH = 0.0, H+ koncentracija 1 M), gyvąjame pasaulyje nepasitaikančiomis net ir skrandžio sultyse, tokiai jungčiai skylant daug energijos neišsiskirtų.

Esama mokslinės hipotezės, jog ATP yra iki vieno nukleotido redukuota kažkokio senovinio ribozimo liekana, menanti laikus, kai baltymų išvis nebuvo, o pirmykštei gyvybės formai reikalingas reakcijas katalizuodavo tiesiogiai RNR.

Lietuviškoje terminijoje šis junginys anksčiau buvo vadinamas ATF. Šiuo metu junginį taip pat siūloma vadinti tarptautine santrumpa ATP, laikant, jog P yra ne angliško žodžio santrumpa, o fosforo ženklas periodinėje cheminių elementų lentelėje.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

ATP sudaro C(anglis), H(vandenilis), O(deguonis) , N(azotas), P(fosforas) atomai.

ATP biologinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

ATP molekulės – universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Šių molekulių dvi galinės jungtys nėra tvirtos ir gali lengvai nutrūkti. Atskilus paskutinei fosforo rūgšties liekanai, ATP virsta ADP (adenozindifosfatu), o skylant toliau – AMP energija, jungtys tarp fosforo rūgšties liekanų vadinamos makroenerginėmis jungtinis ir žymimos banguotu brūkšneliu. Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant ATP, ląstelės naudoja įvairiems procesams (angliavandenių ar baltymų sintezei, medžiagų pernašai, raumenų ląstelės – susitraukimui). Tačiau ATP atsargos ląstelėse nėra didelės. Jų negauname su maistu. Todėl šios molekulės turi būti nuolat sintetinamos ląstelėse. ATP sintezei naudojama energija, kuri išsiskiria skaidantis angliavandeniams, riebalams ir kt.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: ATP – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas ATP
  • Jolanta Martinionienė, Laima Lapinskaitė, Pranė Stankevičienė – „Biologija“