Meškinyčia

Koordinatės: 54°51′28″š. pl. 22°23′08″r. ilg. / 54.8577°š. pl. 22.3855°r. ilg. / 54.8577; 22.3855 (Meškinyčia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Meškinyčia
vok. Bärenfang
rus. Курганское
Meškinyčia
Meškinyčia
54°51′28″š. pl. 22°23′08″r. ilg. / 54.8577°š. pl. 22.3855°r. ilg. / 54.8577; 22.3855 (Meškinyčia)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Meškinyčia[1] (vok. Bärenfang, rus. Курганское) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, 11 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie Būdupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškinyčios kaimo bendruomenė 1937 m.

Įkurta 1784 m.: valstybinio miško žemė padalinta apytikriai į šimtą 14 prūsiškų margų dydžio (~3,5 ha) sklypų mažažemiams valstiečiams. Tarp pirmųjų 1800 m. minimų valstiečių beveik visi lietuviškomis pavardėmis: Spielmoneitis, Naujokatis, Lenkaitis, Grigatis, Proepenatis, Pauluszus, Matszullatin.[2] 1821 m. kaime buvo 56 gyventojai,[3] 1846 m. – 44 gyvenamieji pastatai ir 300 gyventojų.[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Smilgių valsčiaus kaimas. 1874 m. prie kaimo prijungtos Mažųjų Karūnų (įkurti 1817 m.) ir Užupėnų, 1893 m. – Laugalių ir Mažųjų Paišelių kolonijos.[5] Tikintieji iki 1903 m. priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai, vėliau – Šorelių parapijai. Kaime buvo mokykla, malūnas, šiauriniame pakraštyje – Mažųjų Paišelių kolonija (18 gyventojų 1905 m.).[6]

Po Antrojo pasaulinio karo ar sovietmečiu kaimas išnyko. Nuo 2008 m. jo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Vesnovo kaimo gyvenvietei.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[7] 1933 m. 1939 m.[8]
505 464 445 407


Sakmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškinyčia minima Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”:[9]

Meškinyčoj, Pilkalnio pav., Vingelienė, šešose mirdama, paliko mažą ir pareidavo vakarais po šermenų tą pažindyt, koktai stuboj esantiejie matydavo duris atsidarant ir ją į vidų įžengiant ir tad prie vygių atsiklaupiant kūdikėlį žindant. Bežindydama sakydavo: „Aš tave ir veik drauge imsiu”. O teip ir nusidavė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec–Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Bärenfang, Ksp. Gr. Schorellen. Aus den Prästationstabellen (PT) und Mühlenkonsignationen des Domänenamtes Dörschkehmen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995/96 (vok.)
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.50. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.30. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.)
  5. Amtsbezirk Schmilgen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
  6. Bärenfang, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
  7. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
  8. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-301.
  9. Jonas Basanavičius, Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. P. 189. ISBN 9986-513-47-2. Nuoroda tikrinta 2020-05-01.