Meškinyčia
| Meškinyčia vok. Bärenfang rus. Курганское | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Meškinyčia[1] (vok. Bärenfang, rus. Курганское) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 12 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, 11 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie Būdupės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurta 1784 m.: valstybinio miško žemė padalinta apytikriai į šimtą 14 prūsiškų margų dydžio (~3,5 ha) sklypų mažažemiams valstiečiams. Tarp pirmųjų 1800 m. minimų valstiečių beveik visi lietuviškomis pavardėmis: Spielmoneitis, Naujokatis, Lenkaitis, Grigatis, Proepenatis, Pauluszus, Matszullatin.[2] 1821 m. kaime buvo 56 gyventojai,[3] 1846 m. – 44 gyvenamieji pastatai ir 300 gyventojų.[4] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Smilgių valsčiaus kaimas. 1874 m. prie kaimo prijungtos Mažųjų Karūnų (įkurti 1817 m.) ir Užupėnų, 1893 m. – Laugalių ir Mažųjų Paišelių kolonijos.[5] Tikintieji iki 1903 m. priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai, vėliau – Šorelių parapijai. Kaime buvo mokykla, malūnas, šiauriniame pakraštyje – Mažųjų Paišelių kolonija (18 gyventojų 1905 m.).[6]
Po Antrojo pasaulinio karo ar sovietmečiu kaimas išnyko. Nuo 2008 m. jo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Vesnovo kaimo gyvenvietei.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||
| 1905 m. | 1910 m.[7] | 1933 m. | 1939 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 505 | 464 | 445 | 407 | ||
| |||||
Sakmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Meškinyčia minima Jono Basanavičiaus tautosakos rinkinyje „Iš gyvenimo vėlių bei velnių”:[9]
Meškinyčoj, Pilkalnio pav., Vingelienė, šešose mirdama, paliko mažą ir pareidavo vakarais po šermenų tą pažindyt, koktai stuboj esantiejie matydavo duris atsidarant ir ją į vidų įžengiant ir tad prie vygių atsiklaupiant kūdikėlį žindant. Bežindydama sakydavo: „Aš tave ir veik drauge imsiu”. O teip ir nusidavė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec–Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Bärenfang, Ksp. Gr. Schorellen. Aus den Prästationstabellen (PT) und Mühlenkonsignationen des Domänenamtes Dörschkehmen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995/96 (vok.)
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.50. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.30. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.)
- ↑ Amtsbezirk Schmilgen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
- ↑ Bärenfang, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
- ↑ Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-01.
- ↑ www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-05-301.
- ↑ Jonas Basanavičius, Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. P. 189. ISBN 9986-513-47-2. Nuoroda tikrinta 2020-05-01.