Pereiti prie turinio

Liepgalis

Koordinatės: 54°54′00″š. pl. 22°22′59″r. ilg. / 54.900°š. pl. 22.383°r. ilg. / 54.900; 22.383 (Liepgalis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liepgalis
rus. Толстово
vok. Löbegallen, Löbenau
Liepgalis
Liepgalis
54°54′00″š. pl. 22°22′59″r. ilg. / 54.900°š. pl. 22.383°r. ilg. / 54.900; 22.383 (Liepgalis)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010[1]) 186
Pašto kodas 238740
Tel. kodas +7 40164

Liepgalis, Liepgaliai, Bajorgaliai[2] arba Tolstovas (vok. Löbegallen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Löbenau, 19451946 m. rus. Лёбегаллен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Толстово) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Vesnovo kaimo gyvenvietės kaimas 8 km į pietvakarius nuo Lazdynų, 27 km į pietryčius nuo Ragainės, prie Įsruties.

Liepgalio kaimo bendruomenė 1927/1937 m.

1539 m. minimas Bajorgalių kaimas. Šalia jo 1563 m. įsteigtas valstybinis Bajorgalių dvaras, kuriam kaimo valstiečiai turėjo eiti lažą. Per 1709–1710 m. marą kaimas neteko gyventojų – 1719 m. atlikus reviziją konstatuota, kad kaimas stovi tuščias, o jo žemė nedirbama. Kaimo žemės atiduotos dvarui, o pats dvaras 1723 m. pervadintas Liepgaliu. 1730 m. prie dvaro prijungtos ir netoliese buvusio tuščio Lindikų kaimo žemės.[3] XVIII a. Liepgalis tapo svarbiu domenu, valsčiaus centru. Dvare veikė pašto stotis, XVIII a. pab. ir XIX a. – vandens ir vėjo malūnai.[2] 1785 m. Liepgalis buvo karališkasis palivarkas su 11 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[4] 1822 m. – valsčiaus centras su 168 gyventojais.[5] 1854 m. Liepgalyje buvo smuklė, kalvė, 14 gyvenamųjų pastatų ir 210 gyventojų.[6] 1879 m. dvaras valdė 822 ha žemės, iš jų 699 ha ariamos, 100 ha pievų ir ganyklų, laikė arklius, galvijus ir avis.[7]

Nuo XVII a. vidurio iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. buvo Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiaus centras, 1818–1945 m. priklausė Pilkalnio apskričiai,[3] buvo dvaro apygardos ir 1874 m. įsteigto Liepgalio valsčiaus centras. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. Per 1928 m. administracines reformas Liepgalių dvaro apygarda pertvarkyta į Liepgalių kaimo bendruomenę.[8]

Liepgalio mokykla 1930–1944 m.

Liepgalyje veikė aštuonmetė mokykla, ją 1905–1912 m. lankė Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas Augustas Albertas Puskepalaitis. Anot A. Puskepalaičio, mokykloje drausdavo kalbėti lietuviškai, mokiniai tarpusavyje gimtąja kalba kalbėdavosi slaptai.[9] 1905 m. Liepgalyje buvo 14 gyvenamųjų namų ir 193 gyventojai, iš jų tik 2 lietuviai.[10] Dvaro sodyba stovėjo paupyje, prie Įsruties ir Būdupės santakos. XX a. pr. dvaras turėjo didelius trobesius, didelį sodą ir daržų plotus. Šalia dvaro, pavieškelėje, buvo išsidėsčiusios darbininkų sodybėlės, kiek toliau už jų – mokykla ir užeigos namai. Per Įsrutį ir Būdupę buvo nutiesti tiltai. Veikė valsčiaus įstaigos ir krautuvė.[2] Už 2,5 km į pietus nuo dvaro stovėjo Naujojo Liepgalio arba Šikšnindvario palivarkas (Neu Löbegallen, 39 gyventojai 1905 m.), už 1,5 km į pietvakarius – Šraderslėbeno palivarkas (Schradersleben, 11 gyventojų 1905 m.).[11] Į pietryčius nuo dvaro plytėjo Šorelių giria, jos pakraščiu tekėjo Būdupė, Ragupė ir Meškupė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artėjant frontui, kaimo gyventojai pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų po karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Liepgalis sunyko, daugelis pastatų ir sodybų sovietmečiu ir po 1991 m. sunaikinta.[2] Pastatyta dviaukščių daugiabučių, fermų kompleksų. Dabartinei Tolstovo gyvenvietei priklauso ir Versmininkėlių kaimo liekanos Įsruties dešiniajame krante.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[12] 1933 m. 1939 m.[13] 2010 m.
193 171 211 188 186
  1. Толстово, BankGorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Liepgalis, 1, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.
  3. 3,0 3,1 Löbegallen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 88. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 122. Kümmel, Halle, 1822 (vok.)
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 37. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  7. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 228, 229. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)
  8. Amtsbezirk Löbenau, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-15.
  9. Augustas Albertas Puskepalaitis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.
  10. Šikšnindvaris, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-18.
  11. Löbegallen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.
  12. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.
  13. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen Archyvuota kopija 2021-10-05 iš Wayback Machine projekto. (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-09-19.