Maurjų imperija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
मौर्य राजवंश Maurjų imperija | ||||
Magadhos dinastija | ||||
| ||||
Magadha Ašokos laikais 265 m. pr. m. e. | ||||
Sostinė | Pataliputra | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Senovė | |||
- Atėjimas į valdžią | 322 m. pr. m. e. m. | |||
- Pakeičia Šungų dinastija | 185 m. pr. m. e. m. | |||
Maurjų dinastija (skr.: मौर्य राजवंश) – Magadhos karalystės šiaurės Indijoje dinastija, valdžiusi 322–185 m. pr. m. e. ir pakeitusi Nandų dinastiją. Jos valdymo laikais Magadha tapo galingiausia politine jėga visoje Indijoje, ir vadinta Maurjų imperija. Didžiausio išsiplėtimo laikais, apie 250 m. pr. m. e., jos teritorija apėmė beveik visą Indijos subkontinentą, bei dalį Persijos (Beludžistanas) ir Afganistano.
Tuo metu valstybės sostinė buvo Pataliputra (netoli šiandieninės Patnos).
Po dinastijos pabaigos valstybė subyrėjo, o Magadhoje ją pakeitė Šungų dinastija.
Istorija ir užkariavimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dinastijos pradininkas buvo Čandragupta Maurjas, kilęs iš vakarinių tuometinės Magadhos sričių. Jo kilmė nėra aiški: vieni šaltiniai jį mano turėjusį giminystės ryšių su Nandų dinastija, kiti ją neigia. Pasinaudojęs Aleksandro Makedoniečio atsitraukimu į vakarus ir neramumais vakarinėse Magadhos periferijose, jis pradėjo užkariavimus, kurių kulminacija buvo sostinės Pataliputros užėmimas ir Nandų dinastijos nuvertimas 322 m. pr. m. e.
Įsitvirtinęs Magadoje, Čandragupta pradėjo karus su Seleukidų imperija ir atėmė jos istorines indų sritis Gandharą ir Kambodžą.
Po Bindusaros valdymo į valdžią atėjo Ašoka, kuris galutinai įtvirtino Maurjų valdžią pietinėje Indijos subkontinento dalyje, taip pat numalšino sukilimus vakarinėje periferijoje. Žymiausias jo karas buvo su Kalinga, nepriklausoma valstybe. Ją prijungus prie imperijos, pirmą kartą istorijoje Indija buvo labai trumpam suvienyta.
Po Ašokos mirties 232 m. pr. m. e. Maurjų dinastija egzistavo dar 50 metų, tačiau ji beveik iš karto neteko visų savo pietinių teritorijų, kurios išsikovojo nepriklausomybę. Čia vėl atsikūrė Kalinga, o likusios didžiulės sritys buvo suvienytos galingos Satavahanų imperijos. Vakarinės imperijos sritys irgi tapo vis labiau nepriklausomos, kol galiausiai Magadhai teliko istorinės jos sritys, turėtos iki Nandų dinastijos užkariavimų. Jose 185 m. pr. m. e. įsitvirtino nauja – Šungų dinastija.
Administracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imperija padėjo išplisti dviem naujiems Indijos religiniams sąjūdžiams – džainizmui ir budizmui. Čandragupta globojo džainus, o žymiausias dinastijos valdovas – Ašoka – išpažino Budos mokymą. Jo pastangomis budizmo religija buvo platinama visoje imperijoje, ir tai tęsėsi iki pat dinastijos pabaigos. Vėlesnė Šungų dinastija buvo hinduistinė ir budizmą persekiojo.
Imperijos laikais labai suklestėjo indų menas, mokslas.
Dinastijos valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės | ||||||||||||
Amžius: | Šiaurės vakarai | Šiaurės rytai | Vidurio Indija | Pietų Indija | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
III a. pr. m. e. |
|
|
|
|