Pereiti prie turinio

Mauna Kėja

Koordinatės: 19°49′15″ š. pl. 155°28′06″ v. ilg. / 19.82083°š. pl. 155.46833°r. ilg. / 19.82083; 155.46833
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Mauna Kėja
Šalis Havajai Havajai, JAV
Aukštis 4205 m
Tipas skydinis vulkanas
Amžius
Aktyvumas užgesęs
Paskutinis
išsiveržimas
~2460 ± 100 m. pr. m. e. m.
Žemėlapis rodantis vietą.
Koordinatės: 19°49′15″ š. pl. 155°28′06″ v. ilg. / 19.82083°š. pl. 155.46833°r. ilg. / 19.82083; 155.46833

Mauna Kėja – snaudžiantis ugnikalnis Havajų (Didžiojoje) saloje, vienas iš penkių vulkanų, sudarančių šią salą. Aukščiausias kalnas Žemėje, skaičiuojant nuo pagrindo iki viršūnės (~10 203 m). Aukštis virš jūros lygio – 4205 m (kai kurių šaltinių duomenimis, 4214 m). Havajiečių kalba Mauna Kėja reiškia „baltas kalnas“, nes jo viršūnę dažnai dengia sniegas.

Mauna Kėja, kaip ir visi Havajų salyno ugnikalniai, susiformavo virš karštojo taško – vietos, kurioje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė po truputį (apie 10 cm per metus) slenka į šiaurę-šiaurės vakarus, Mauna Kėja tolsta nuo karštojo taško, taigi per artimiausius kelis šimtus tūkstančių metų aktyvumas turėtų ir toliau mažėti.

Topografinis Mauna Kėjos žemėlapis

Rytinį kalno šlaitą 450–1600 metrų aukštyje dengia drėgnieji tropikų miškai, o žemiau driekiasi dirbamos žemės plotai (iki 1990 metų daugiausiai tai buvo cukranendrių plantacijos, o vėliau – eukaliptai ir ganyklos). Aukščiau 1600 m juostos kadaise vešėjo endeminiai koa akacijų (Acacia koa) ir mamanės (Sophora chrysophylla, pupinių šeimos krūmai ir medžiai) miškai, tačiau juos beveik visiškai išstūmė ganyklos.

Mauna Kėjos viršūnė – labai tinkama vieta observatorijoms išsyk dėl kelių objektyvių priežasčių:

  • didelio aukščio virš jūros lygio (mažiau garų);
  • mažo debesuotumo, nes čia 300 dienų per metus būna giedros;
  • patogios geografinės padėties, nes ties 20-ąja paralele veikiantys teleskopai gali stebėti ne tik Šiaurės pusrutulio, bet ir didelę dalį Pietų pusrutulio žvaigždynų;
  • patogus atvykimas – kadangi Mauna Kėja yra vulkaninis skydas, tai yra, jo profilis labai lėkštas, į observatorijas galima lengvai atvykti automobiliais, taip pat atgabenti sunkius įrengimus.

Dėl didelio observatorijų kiekio protestuoja senieji salos gyventojai – havajiečiai, kadangi Mauna Kėjos viršukalnė yra jų sniego deivės Poliahu buveinė.