Matomumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Meteorologijoje, matomumas – atstumas, kuriame įmanoma aiškiai suvokti objektą ar šviesą. Jis išmatuojamas ir paskelbiamas faktinių orų stebėjimų metu ir METAR kodu. Matomumas yra peteikiamas metrais arba statutine mylia. Matomumas susijęs su visų transporto rūšių eismu – kelių, jūrų, aviacijos. Meteorologinis matomumas parodo oro skaidrumą: tamsoje, meteorologinis matomumas yra toks pats kaip ir dieną, esant tam pačiam orui.

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komercinis orlaivis skrendantis į debesis virš Los Andželo

ICAO 3 priede „Tarptautinės oro navigacijos meteorologinės tarnybos“ pateikiami šie apibrėžimai ir pastaba:

a) didžiausias atstumas, kai tinkamų matmenų juodas objektas, esantis netoli žemės paviršiaus, gali būti matomas ir atpažįstamas ryškiame fone;

b) didžiausias atstumas, per kurį galima pamatyti ir identifikuoti 1000 kandelų šviesą neapšviestame fone.
Pastaba.– du atstumai turi skirtingas vertes ore, esant tam tikram išnykimo koeficientui, o pastarieji b) priklauso nuo fono apšvietimo. Buvusi a) atstovauja meteorologinį optinį diapazoną (MOR).

3 priede taip pat apibrėžiama KTT regėjimo diapazonas (RVR) kaip: Diapazonas, per kurį orlaivio pilotas KTT vidurio linijoje gali matyti kilimo ir tūpimo tako paviršiaus ženklus arba žibintus, apibrėžiančius kilimo ir tūpimo takus, arba identifikuoti jo vidurio liniją.

Ūkanotas kelias ryte
Giedromis dienomis, Tel Avivo panorama yra matoma iš Karmelo kalnų, 80 km į šiaurę

Itin vaiskus oras būna Arktyje arba kalnuotuose vietovėse, kai matomumas gali viršyti 160 km ir daugiau, ir kaip atskaitos taškus galima matyti kalnus arba dideles keteras. Tačiau, matomumas gali būti sutrikdytas oro taršos arba didelės drėgmės. Įvairios meteorologinės stotys pažymi šiuos reiškinius kaip miglą (drėgnos arba sausos prigimties). Rūkas arba smogas gali sumažinti matomumą iki beveik nulio ir tai padaro vairavimo sąlygas itin pavojingomis. Tas pats gali atsitikti, kai kyla smėlio audra dykumose arba prie jų, taip pat esant miškų gaisrams. Smarkus lietus (toks koks būna, pavyzdžiui, perkūnijų metu) ne tik sumažina matomumą, bet dėl akvaplano žymiai padidėja stabdymo kelias. Pūgos ir pažemio pūgos taip pat yra žemo matomumo priežastys.

Išvedimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apibrežiant matomumą, absoliučiai juodas objektas yra priešpastatomas prieš tobulai baltą foną. Vizualus kontrastas, CV(x), atstumu x nuo juodo objekto yra apibrėžiamas kaip santykinis skirtumas tarp šviesos intensyvumo fone ir objekto

kur FB(x) ir F(x) yra atitinkamai fono ir objekto intensyvumai. Kadangi objektas yra laikomas absoliučiai juodu, jis turi absorbuoti visą į jį sklindančią šviesą. Kai x=0 (objekte), F(0) = 0 ir CV(0) = 1.

Rūkas, migla ir silpna lijundra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal tarptautinį apibrėžimą, rūkas būna, kai matomumas būna mažesnis nei 1 kilometras. Migla būna, kai matomumas yra tarp 1 km ir 2 km ir rūkana, kai matomumas būna tarp 2 km ir 5 km. Rūkas ir migla yra sudaryti daugiausia iš nedidelių vandens lašų. Rūkana ir smogas iš mažesnių kietųjų dalelių.

Kartu su rūku, gali pasirodyti silpna lijundra arba sniegas. Tai paprastai nutinka, kai temperatūros nukrenta žemiau 0 °C. Tada iškyla plikledžio pavojus: iškyla pavojus beeinant paslysti arba nesuvaldyti automobilio.

Labai mažas matomumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Matomumas mažesnis nei 100 metrų yra laikomas nuliniu matomumu. Tokiomis sąlygomis, keliai gali būti uždaryti, kintamos informacijos ženklai automatiškai įjungia perspėjimus vairuotojams. Šie įrenginiai yra įrengiami vietovėse, kur dažnai pasikartoja panašios oro sąlygos. Labai žemas matomumas gali sukelti transporto priemonių susidūrimus.

Perspėjimai dėl mažo matomumo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kintamos informacijos ženklai, esant rūkui, gali pranešti vairuotojams, kada ir kokiam laiko tarpui reikėtų susilaikyti nuo kelionės. Taip pat gali būti nutraukti orlaivių skrydžiai dėl kilimo tūpimo tako mažo matomumo.

Matomumas ir oro tarša[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas ryškiausių oro taršos požymių – sumažėjęs matomumas. Kietosios dalelės ir dujos išsklaido šviesą atmosferoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Seinfeld, John H. (2006). Atmospheric Chemistry and Physics - From Air Pollution to Climate Change (2nd leid.). John Wiley and Sons, Inc. ISBN 0-471-82857-2.