Marė Kuodžiūtė-Navickienė
| Marė Kuodžiūtė-Navickienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1884 m. rugpjūčio 15 d. Mitriškės, Varėnos valsčius |
| Mirė | 1962 m. vasario 2 d. (77 metai) |
| Palaidotas (-a) | Senosios Varėnos kapinės |
| Gyven. vieta | Mitriškės |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvai | Antanas Kuodys, Petronėlė Kuodienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Petras Navickas |
| Vaikai | Petronėlė (Petrė) Navickaitė-Laniauskienė ir Ona Navickaitė-Kortukienė |
| Veikla | liaudies dainininkė, pateikėja |
| Sritis | dzūkų dainavimo tradicija |
| Žinomas (-a) už | Vinilinė ir CD plokštelės „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ |
Marė Kuodžiūtė-Navickienė (1884 m. rugpjūčio 15 d. Mitraukoje – 1962 m. vasario 2 d.) – Lietuvos liaudies dainininkė, dzūkų dainų pateikėja.
1976 m. išleista jos įdainuotų dainų vinilinė plokštelė „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“ (joje skamba 14 dainų). 2006 m. išleista knygelė su iki tol dar nepublikuotomis dainomis su kompaktine plokštele (joje skamba 33 dainos).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1884 m. rugpjūčio 15 d. Mitraukos kaime (vėliau pervadintame Mitriškių), Varėnos valsčiuje (dabar tai – Mitriškių gatvė, priklausanti Senajai Varėnai).
Beveik visą gyvenimą pragyveno Mitraukoje. Turėjo 5 brolius, o jiems buvo vienintelė sesuo. Ištekėjo už Petro Navicko. Vyras, ieškodamas būdų užsidirbti, po kelerių vedybinio gyvenimo metų išvyko į Ameriką, iš kurios nebegrįžo. Lietuvoje gyventi liko Marė ir dvi jų dukterys, kurias moteris užaugino viena.[1]
M. Kuodžiūtė-Navickienė mirė 1962 m. vasario 2 d., palaidota Senosios Varėnos kapinėse. Paminklas atnaujintas, o ant jo užrašas toks pat, koks buvo pasirinktas ir pateikėjos vinilinei plokštelei – „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“.
Pateikėjos atradimas ir įrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dainininkė pirmąkart pastebėta etnomuzikologų 1956 m. surengtoje folklorinėje išvykoje, kurioje dalyvavo Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos (dabar – M. K. Čiurlionio menų gimnazija) moksleiviai. Ją organizavo ir darbams vadovavo etnomuzikologė Genovaitė Četkauskaitė.
Marės Kuodžiūtės-Navickienės dainų melodijų folklorinės išvykos metu užfiksuoti raštu nepavyko – jos buvo per sudėtingos, o magnetofono neturėta. Dainininkė kartu su dukra Petre Navickaite-Laniauskiene buvo pakviestos profesionaliems įrašams į Vilnių, į tuometinę konservatoriją. Dainų įrašymo metu pateikėja buvo 75 metų amžiaus. Nemažai dainų dainavo drauge su dukterimi Petre, kuri tuo metu buvusi 45-erių. Iš viso tą dieną buvo įrašyta apie 80 dainų.[2] Visi šie įrašai saugomi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyve. Šių įrašytų dainų šifravimui ir jų natų transkripcijų parengimui buvo pasitelkti Lietuvos kompozitoriai: Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Konstancija Brundzaitė.
Dainininkės dainų repertuaras aprėpia beveik visų Dzūkijoje paplitusių žanrų, grupių dainas: darbo, kalendorinių apeigų, jaunimo, meilės, vestuvių, vaišių, šeimos, karines-istorines ir kt. Daug pateikėjos dainų – su itin retai aptinkamais teksto variantais. Dainas dažnai rinkosi pagal savo gyvenimo istoriją – atliepiančias sunkią moters dalią, padedančias išbūti vienatvę, liūdesį dėl vyro praradimo ir kt. Likęs repertuaras – linksmosios dainos, kurias vesdavo ir dainuodavo kaimo vestuvėse, kitose šventėse, taip pat kantičkos, kurias Marė giedodavo šarvojimo, laidotuvių metu, liko neįamžintos. Dėl ypatingų dainininkės sugebėjimų kai kurios dainos pradėtos laikyti „autorinėmis“, kiti dainininkai jų išdainuoti nesugebėdavo. Pavyzdžiui dainą „Tu paukštuke mėlynoji“ kaimo žmonės dainuoti privengdavo dėl jos melodinio sudėtingumo.[3] Dainininkės tembras tamsus, dainavimas pasižymi sudėtingumu, puošmenų gausa ir varijavimu.[4]
Vinilinė plokštelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po M. Kuodžiūtės-Navickienės mirties, 1976 m., Genovaitė Četkauskaitė sudarė ir išleido vinilinę plokštelę „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė“. Joje paskelbta 14 dainų. Tai vienintelė vinilinė plokštelė, išleista Lietuvoje, skirta vieno liaudies dainininko repertuarui atskleisti.
Plokštelės viršelį puošia dailininko Vytauto Ciplijausko meninis dainininkės portretas (tapytas jau po dainininkės mirties pagal jos nuotrauką).
Vinilinėje plokštelėje pateikiami publikuotų dainų tekstai ir natos.
Knyga su kompaktine plokštele[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2006 m. M. Kuodžiūtės-Navickienės įrašai perleisti nauju – knygelės su pridėta kompaktine plokštele – formatu. Į CD įtraukti 33 dainų įrašai. Įrašų fonogramos restauruotos Vilniaus plokštelių studijoje. Publikuota daugiau dvibalsiškai atliekamų dainų su dukra Petre. Knygoje pateikiami visų kompaktinėje plokštelėje skambančių dainų tekstai, kruopščiai šifruotos dainų melodijų natos, pratarmė, G. Četkauskaitės straipsnis „Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė ir jos dainavimo savitumas“ lietuvių ir anglų kalbomis, o knygos pabaigoje – tarmybių ir slavizmų žodynėlis, kiekvienos iš 33 dainų kontekstai ir paaiškinimai anglų kalba, abėcėlinė dainų rodyklė.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dzūkų dainininkė Marė Kuodžiūtė-Navickienė (sud. Genovaitė Četkauskaitė).-Vilnius:Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006 .-116p.:-ISBN9789986503655
- ↑ https://gs.elaba.lt/object/elaba:61316457/61316457.pdf
- ↑ https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vyciniene_Daiva/Vyciniene_Autoryste_2006.pdf
- ↑ http://www.etnomuzikologija.lt/wp-content/uploads/2019/02/Rugiapjutes_dainos_stilistika_daugiakalbeje_Pietryciu_Lietuvoje._Irenos_Visnevskos_magistro_darbas.pdf