Mažosios Lietuvos fondas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mažosios Lietuvos fondas, MLF – mokslo ir kultūros leidinius finansuojanti visuomeninė organizacija, nuo 1985 m. veikianti JAV ir Kanadoje. Mažosios Lietuvos fondo svarbiausi uždaviniai: skatinti domėtis ir rūpintis Mažąja Lietuva, jos istorijos ir kultūros paveldu, rengti ir leisti knygas apie Mažosios Lietuvos istoriją, etnografiją, lietuvininkų (mažlietuvių) dvasinę kultūrą, politinius siekius, žymiausius krašto veikėjus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigtas 1985 m. rugsėjo 1 d. per Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio (MLRS) suvažiavimą Čikagoje. Mažosios Lietuvos fondo idėja kilo, kai Martynas Gelžinis 1983 m. liepos 3 d. per MLRS suvažiavimą Čikagoje pasiūlė parengti ir išleisti anglų kalba knygą apie Mažąją Lietuvą. Suvažiavime buvo paskelbtas lėšų kaupimo vajus. Pirmasis ir žymiausias MLF rėmėjas, Amerikos lietuvių tarybos fondo steigėjas (1980 m.) Petras Pagojus (Detroitas). Kiti žymesni: JAV lietuviai J. Kancevičius, P. Gustas, Amalija ir Mykolas Jagučiai, JAV Lietuvių fondas, Australijos lietuviai Steponas Jarembauskas, J. Normantas.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją Mažosios Lietuvos fondo valdybą sudarė kanadiečiai lietuvininkai Ansas Lymantas ir Vilius Pėteraitis, čikagiškiai Ramūnas Buntinas ir Jurgis Lampsatis. Mažosios Lietuvos fondo veiklą organizuoja valdyba ir taryba. MLF kartu su MLRS kas apie 3 m. rengia suvažiavimus, jie vyko 1987 m., 1990 m., 1995 m. ir 2001 m. Čikagoje, 1992 m. ir 1998 m. Toronte.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per du dešimtmečius iš Mažosios Lietuvos fondo steigėjų ir rėmėjų (apie 70 mecenatų) sukaupta apie 0,5 mln. JAV dolerių. Nuo 1990 m. fondas išleido 19 knygų, kai kurias jų išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Mažosios Lietuvos fondo finansuojamas didžiausias veikalas – nuo 1996 m. pab. kartu su MELI leidžiama 4 tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija (3 t. 20002006 m.); jos svarbiausias iniciatorius, vyr. organizatorius ir tvarkytojas – Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos fondas išleido lietuvininkų M. Šlažos (1995 m.), V. Gaigalaičio (1998 m.), A. Lymanto (2001 m.) atsiminimus. Fondas kasmet skiria M. L. G. Rėzos premiją Klaipėdos universiteto magistrantams, rečiau – Vydūno premiją. Ją gavo Domas Kaunas, Albertas Juška, Danutė Petrauskaitė, Marija Purvinienė ir Martynas Purvinas, Daiva Kšanienė. Mažosios Lietuvos fondas šelpia Karaliaučiaus krašto lietuvių mokyklas, parėmė I. Simonaitytės paminklo Priekulėje (1997 m., skulptorė Dalia O. Matulaitė) statymą.[1]

Leidyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilius Pėteraitis. Mažoji Lietuva ir Tvanksta, 1992 m.;
  • Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos, vietovardžiai, 1997 m.;
  • Martynas Brakas. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija, 1995 m.;
  • Martynas Gelžinis. Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva, 1996 m.;
  • Domas Kaunas. Mažosios Lietuvos knyga, Vilnius, Baltos lankos, 1996 m.;
  • Albertas Juška. Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI a.XX a., 1997 m.;
  • Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla XVI a. – XX a., 2003 m.;
  • Daiva Kšanienė. Muzika: Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a. – XX a. 4 dešimtmetis), 2003 m.;
  • Mažosios Lietuvos kultūros paveldas. Konferencijos „Mažosios Lietuvos kultūros istorijos paveldas“, vykusios 2005 m. rugsėjo 22–24 dienomis, medžiaga. Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.

Valdybos pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas BalašaitisMažosios Lietuvos fondas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 521 psl.