Mažoji Azija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mažoji Azija (turk. Küçük Asya, sen. gr. Μικρὰ Ἀσία = Mikrá Asía), arba Anatolija (turk. Anadolu, sen. gr. Ἀνατολή = Anatolḗ) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.
Tai taip pat yra atskiras pasaulio istorinis-kultūrinis regionas, iš rytų apribotas Didžiosios Armėnijos (Kurdistano), iš šiaurės rytų – istorinės Gruzijos, iš pietryčių – istorinės Sirijos. Per Marmuro jūrą vakaruose jis susisiekia su istorine Trakija.
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) „saulėtekis“ ar Ανατολία (Anatolía) „saulėtekio šalis“ ar tiesiog „Rytai“. Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon („Rytietiškieji“) vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anatolija yra didžiulis, stačiakampio formos pusiasalis, besidriekiantis tarp pietryčių Europos ir Azijos. Anatolija sudaro 97 % Turkijos teritorijos.
Didžiąją pusiasalio dalį sudaro Anatolijos plokščiakalnis, apribotas įvairių kalnų grandinių (Tauro kalnai, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas), kurios trijose pusėse pereina į pajūrio lygumas. Gamta pusiasalyje labai įvairi: nuo druskingų Likaonijos pusdykumių iki derlingų Egėjo jūros pakrančių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai straipsniai: Mažosios Azijos istorija, Turkijos istorija