Mėlynsparnė apsiuva
| Mėlynsparnė apsiuva Apsauga: 4(I) – Nenustatyta | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Mėlynsparnė apsiuva (Semblis phalaenoides) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Semblis phalaenoides Linnaeus, 1758 |
Mėlynsparnė apsiuva (Semblis phalaenoides) – apsiuvų (Trichoptera) šeimos vabzdys.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lervos užauga iki 45 mm ilgio, gyvena dažniausiai 2 – 7 m pločio, lėtos tėkmės upėse ir upeliuose su smėlėtu, akmenuotu gruntu bei gana tankia augalija (plūdėm, plunksnalapėm, viksvom) ir samanomis. Kartais aptinkamos ir stovinčiame vandenyje. Smėlėtas dugnas gali būti apneštas dumblu ar sąnašomis. Būdingas švarus, humusingas, deguonės prisotintas ir šiek tiek rūgštus vanduo. Kaip ir dauguma kitų apsiuvų, lervos iš įvairių šapelių, augalų liekanų, smulkių akmenukų ir kt. statosi namelį. Lervos aptinkamos nuo rudens pradžios iki gegužės mėnesio. Suaugėliai pastebėti šalia lėtos tekmės upių. Apsiuva skraido gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fenoskandija, Lenkija, Pabaltijis, Baltarusija ir Rusija.
Lietuvoje žinomos radimvietės Merkio aukštupyje ir Šalčios vidurupyje, Žeimenoje netoli Pažeimenės ir Meroje, žemiau Daumilų kaimo (Švenčionių r.), prie Šventosios upės (Ukmergės r.).
Nyksta dėl upių taršos, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rašomavičius Valerijus, Lietuvos raudonoji knyga, Kaunas: „Lututė“, 2007. psl. 91. ISBN 978-9955-692-71-3