Mėlynoji ara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anodorhynchus hyacinthinus
Hyacinth Macaw (Anodorhynchus hyacinthinus) feeding on palm nuts ... (28980194255).jpg
Mėlynoji ara (Anodorhynchus hyacinthinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)
Šeima: Papūginiai
(Wikispecies-logo.svg Psittacidae)
Gentis: Mėlynosios aros
(Wikispecies-logo.svg Anodorhynchus)
Rūšis: Mėlynoji ara
(Wikispecies-logo.svg Anodorhynchus hyacinthinus)
Binomas
Anodorhynchus hyacinthinus
Latham, 1790
Hyacinth area.png
Mėlynosios aros paplitimas

Mėlynoji ara (Anodorhynchus hyacinthinus) – papūgų rūšis, paplitusi Pietų Amerikoje. Tai didžiausia papūgų rūšis (tiesa, svoriu didesnė neskraidanti papūga kakapo).

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynoji ara yra 1 m ilgio (nuo viršugalvio iki uodegos galo), sveria 1,2–1,7 kg. Sparnas 38,8–42,5 cm ilgio.[1] Visas kūnas ryškiai mėlynas, apie akis ir po snapu – ryškiai geltoni apvadai. Snapas juodas.

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynoji ara minta įvairių palmių riešutais (pvz., slyvapalmių, atalių), vaisiais, nektaru, sėklomis. Kietus riešutų kiautus pralaužia labai tvirtu snapu, turinį išgramdo kietu, kaulingu liežuviu. Sugeba naudotis daiktais (įsprausti sunkiai įkandamus riešutus tarp medžio gabalėlių ar lapų, kad neslystų).

Lizdus įrengia daugiausia panaminių sterkulijų drevėse. Deda 1–2 kiaušinius, kuriuos patelė peri apie mėnesį. Jaunikliai pirmąsyk lizdą palieka po 110 dienų, o su tėvais laikosi maždaug 6 mėnesius. Monogamės, poras sudaro visam gyvenimui. Ilgaamžės (~50 metų).[1]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynoji ara paplitusi Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje). Yra trys svarbiausi jų arealai – Pantanalio pelkynės, Serado regionas ir rytų Amazonija (Maražo sala, Tokantinso baseinas ir kt.). Laikosi pelkėse augančiose palmių giraitėse, pusiau atvirose vietose, vengia tamsių drėgnų miškų ir gyvena kur daugiau erdvės (upių pakrantėse, prie šlapynių).[1]

Rūšis nyksta dėl natūralių buveinių naikinimo (žemės ūkio plėtra, hidroelektrinės), gaudymo egzotinių gyvūnų rinkai.[1] Indėnai (kajapai ir kt.) mėlynąsias aras tradiciškai medžioja maistui ir dėl plunksnų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Anodorhynchus hyacinthinus, animaldiversity.org
Commons-logo.svg

Vikiteka