Pereiti prie turinio

Luperkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Luperkas (lot. Lupercus) – dievybė romėnų mitologijoje. Jį garbino piemenys, tikėta, kad Luperkas sergsti jų bandas nuo vilkų, taip pat skatina avių vaisingumą, dėl to vadintas Inuus arba Ἐφιάλτης.[1] Tai sena lotynų dievybė, tapatinta su šventuoju Marso vilku. Ilgainiui imtas laikyti Fauno epitetu, galiausiai susiliejo su Panu.[2]

Šiaurinėje Palatino kalvos pusėje senovėje būta šventosios Luperkalo olos, ją supusi giraitė, kur stovėjęs šio dievo altorius ir jo statula su ožkena. Tokias vilkėdavo Luperko žyniai Luperci.[1] Būta Luperci Quintili ir Luperci Fabiani.[2]

Luperko garbei vasario viduryje vykdavo Luperkalijų šventė, per ją du jauni žyniai bėgiodavo apie Palatiną ir diržais, išrėžtais iš aukojamų gyvulių odos, suduodavo sutiktiems žmonėms.[3][2] Žynių kaktos būdavo sukruvintos paaukotų ožkų krauju, jie vilkėdavo paaukotų gyvūnų kailiais.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Schmitz, Leonhard (1867), "Lupercus", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 „Luperco“. treccani.it − Enciclopedie on line. istituto dell'Enciclopedia Italiana. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
  3. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 166 psl.