Lukšių miestelio kapinės
| Lukšių miestelio kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Lukšių miestelio kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šakių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Lukšių seniūnija | ||
| Plotas | 2,4 ha | ||
| Naudotas | nuo XIX a. pradžios | ||
| Registro Nr. | u. k. 46801, 47983, 43154 | ||
Lukšių miestelio kapinės – veikiančios kapinės Šakių rajono savivaldybėje, Lukšių miestelyje, Lauciškių g. 2 (kelias 3814 Lukšiai–Sintautai ). Užima 2,4 ha dydžio plotą.[1] Kapinių forma keturkampė, pakraščiai apsodinti įvairiais medžiais. Senosios dalies plotas - 1,34 ha. [2] Civilinių kapinių sklypas išsidėstęs pietvakariniame miestelio pakraštyje. Pasiekiamas iš pagrindinės A. Tatarės gatvės pasukus link Sintautų. Sovietinių karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, palaidojimo vieta įsikūrusi atskirai, Nemuno gatvėje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anksčiau mirusių parapijiečių kapinės buvo prie Lukšių bažnyčios. Kai buvo uždrausta laidoti bažnyčių šventoriuose, 1800 m. Lukšių kapinės buvo iškeltos į atokesnę vietą. Jas juosė griovys su pylimu ir gyvatvore, vėliau pastatyta lentų tvora, pasodinta medžių.
Prieškario Lietuvoje vakarinė kapinių dalis buvo vadinama prūskapinėmis. Jose buvo laidojami Lukšių valsčiuje gyvenę vokiečiai.[2] Ją nuo katalikiškosios dalies skyrė griovys. Vėliau jis panaikintas, atsirado kiti kapai. Užlaidojus senąsias kapines, nuo 1993 m. jos pradėtos plėsti į vakarų pusę — pridėta 0,75 ha ploto. Senojoje dalyje laidojimo kryptis įvairi, naujojoje - tik viena: kojos į pagrindinių vartų pusę.
Vienas seniausiai palaidotas buvo pirmasis Lukšių klebonas Izidorius Kudirka, miręs 1848 m. Vėliau palaidoti ir kiti kunigai: Vincentas Abraitis (1847-1902), Pranciškus Adomaitis (1859-1936), Vladislovas Tautkevičius (1878-1919).
Kapinėse palaidotas Zyplių dvaro įkūrėjas ir šeimininkas Jonas Bartkovskis (1782-1855). Antkapis pažymėtas iškaltu lenkišku įrašu, apibūdinančiu velionį. Kitoje paminklo pusėje pridėtas panašaus turinio lietuviškas tekstas bei kunigo Antano Tatarės posmelis – dvasinis testamentas, kuriame užrašytas noras, kad būtų pastatyta nauja Lukšių bažnyčia:[3]
„Walszczonis mieli! Waykielej mano, Diews jums kas diena iszczesti daro. Dievo pamokslaj del jusu giaro. Myylieje, bukit kayp brolej giari, nes meyli tarp broliu kayp saule zeri. Giaru uz giara mokietie doru, dirpkit del Dievo su giaru noru. Esantiems bedoj pagalba duokit, kad neprazutu, piktus dabokit. Baznycia swentą pabudavokit, ir ten susieję Dievuj giedokit.“
Šalia stovi dvaro nuomininkų Daratos ir Pranciškaus Kaminskių, naujosios bažnyčios fundatorių, palaidojimo koplyčia, įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Sakralinis statinys su laidojimo kripta, tinkuoto mūro, istoristinis, su smiltainio konstrukciniais ir dekoratyviniais elementais.
Netoli koplyčios stovi antkapis savanoriui Juozui Miliušiui. Yra palaidoti Lietuvos partizanai: Jurgis Valtys,[4] Vytautas Petkūnas, Pranas Venys,[5] kartu Zigmas Adomaitis ir Jonas Kvietkauskas. Toje vietoje, kur būdavo užkasami nužudyti partizanai, įrengtas bendras kapas ir paminklas. Yra ir simbolinių kapų tremtiniams, kurių palaikų nepavyko susigrąžinti iš jų tremties vietų: seniūno Petro Ulinsko, kapitono Juozo Tėvelio.
Šiose kapinėse palaidoti ir kai kurie iš čia kilę arba čia dirbę šviesuoliai: knygnešys poetas Juozas Pavalkis-Vijūnas (1872-1947), mokytoja, kraštotyrininkė Bronislava Šukevičienė (1929-1990), agronomas, agrarinių mokslų daktaras Andrius Eimutis (1929-1994), kraštiečio skulptoriaus Vinco Grybo dukterėčia Domininka Kuosaitytė.
Kapinėse pastatyta įvairių antkapinių paminklų. Tarp jų išsiskiria XIX ir XX a. sandūros laikotarpiui būdingi geležiniai (dažnai ažūriniai) kryžiai. Yra antkapių su neįprastais įrašais ant popieriaus lapą primenančių metalinių plokščių. Paminėtinas Marcelės Bataitytės iš Steponkiškių kaimo antkapinis paminklas su Švč. Mergelės skulptūra. Pasak kultūros tyrinėtojos Teresės Jurkuvienės, „įdomus kaip socialinis reiškinys: tuomet tipiškas miestietiškos formos antkapis, skirtas kaimo merginai, neįprastas atrodė provincijos kapinėse ir netruko apaugti romantiškais pasakojimais.“ Abejojama, kad tai Vinco Grybo kūrinys, nors kai kurie vietos žmonės ir net dailės istorikai mano, kad tai įžymiojo skulptoriaus darbas.[2]
Prie kai kurių senųjų kapų išlikusios aukštokos metalinės aptvėrimo tvorelės. Vėliau buvo įsigalėjęs paprotys statyti didelius akmeninius, cementinius paminklus. Pastaraisiais metais taip pat dažniausiai statomi akmeniniai paminklai, tačiau vyrauja kuklesni, išradingesni, meniškesni. Išsiskiria sukurti tautodailininkų Vido Cikanos (Benedikto Juodulaičio, Roberto Bukšnio, Andriaus Eimučio, Vido Žukausko) ir Algimanto Bindoko darbai.[2]
Kiti palaidojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincas Korsakas (1928–2005), rašytojas, politinis kalinys
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šakių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašas. Lukšių mstl. (kaimo) civilinės kapinės sakiai.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Vytautas Armonavičius. Lukšių parapija. Kapinės luksiuparapija.lt
- ↑ Senosios Lukšių ir Zyplių apylinkės suduvosgidas.lt
- ↑ „Kapitono Jurgio Valčio-Viesulo, Lokio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Lietuvos partizano Prano Venio-Jovaro kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lukšių kapinės wikimapia.lt