Lloyd C.II
| LLoyd C.II | |
| |
| Tipas | Žvalgybinis lėktuvas |
|---|---|
| Gamintojas | Ungarische Lloyd Flugzeug und Motorenfabrik AG / Magyar Lloyd Repülőgép és motorgyár Részvény-Társaság  Austrija-Vengrija |
| Kūrėjas | Tibor Melczer |
| Gamybos metai | 1915-1917 |
| Pirmas skrydis | 1915 m. |
| Baigtas naudoti | 1918 m. (Austrijos-Vengrijos KOP) 1920 m. (Lenkijos KOP) |
| Pagrindiniai naudotojai |  Austrijos-Vengrijos karinės oro pajėgos - K.u.K Luftfahrttruppen  Lenkijos KOP - Siły Powietrzne |
| Pagaminta vnt. | 100 vnt. C.II ~ 50 vnt. C.III ~ 40 vnt. C.IV 100 vnt. C.V |
| Variantai | C.II C.III C.IV C.V |
Lloyd C.II ir jo vėlesnės modifikacijos C.III ir C.IV buvo Austrijos-Vengrijos imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais sukurti žvalgybiniai lėktuvai biplanai.[1] Orlaiviai buvo sukurti toliau plėtojant prieškarinį įmonės LLoyd (vok. Ungarische Lloyd Flugzeug und Motorenfabrik AG / vengr. Magyar Lloyd Repülőgép és motorgyár Részvény-Társaság) sukurtą biplaną su nedidelio strėliškumo sparnais Lloyd C.I.
Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lloyd inžinieriai Wizina ir Tbor von Melczer[2] tobulino 1913 m. sukurtą modelį C.I. Patobulinimai apėmė sumažintą sparnų plotą, didesnį svorį,[3] vėlesnėse modifiakcijose - ir žvalgo kabinoje sumontuotą 7,62 mm kalibro Schwarzlose kulkosvaidį.[4] Išskirtinė C.II savybė buvo bendra piloto ir žvalgo kabina. C.II (42 serija), kaip ir C.I (41 serija), buvo medinės konstrukcijos biplanas su drobe dengtais aerodinaminiais paviršiais bei fanera dengtu fiuzeliažu. Eleronai buvo montuojami tik viršutiniuose sparnuose. Viršutiniai sparnai buvo papildomai paremti įstrižais spyriais - panašią konstrukciją britai naudojo naikintuve Sopwith 1 1/2 Strutter.[5] Vienaielis šešių cilindrų vidaus degimo variklis "Hiero 145" buvo montuojamas pusiau uždarame gaubte, iš kurio kyšojo tik cilindrų galvutės.
Nuo 1915 m. buvo pagaminta šimtas C.II: penkiasdešimt Lloyd gamykloje Aszóde ir dar penkiasdešimt WKF (vok. Wiener Karosserie- und Flugzeugfabrik) gamykloje Vienoje.
.jpg)
1916 m. abejose įmonėse buvo pradėti gaminti Lloyd C.III (43 serija). Šis orlaivis turėjo šiek tiek ilgesnį gaubtą, kuriame buvo montuojamas galingesnis, 160 AG galios variklis, leidęs skristi 133 km/h greičiu;[3] be šių pakeitimų jis išliko panašus į C.II. Kai kuriuose orlaiviuose virš viršutinio sparno buvo montuojamas ir antras, piloto, kulkosvaidis. Dėl gerų kilimo parametrų savybių šis modelis daugiausia buvo naudojamas kalnuotose vietovėse Italijos fronte.
1916 m. pabaigoje pradėtas gaminti Lloyd C.IV (44 serija) buvo C.III variantas su atskiru kabinos apvadu. WKF buvo pradėta serijinė gamyba, orlaiviai gavo numerius nuo 44.50 iki 44.99. Šaltiniuose nėra informacijos kur ir kaip modelis buvo naudojamas.[3]
.jpg)
Paskutinysis šios serijos modelis „Lloyd C.V“ (46 serija) turėjo keletą aerodinaminių patobulinimų ir atrodė daug kompaktiškesnis: propelerio ašis buvo uždengta aerodinaminiu gaubtu, padidintas vertikalus stabilizatorius, suapvalinti vairo paviršiai, atsirado įstrižinės sparnų atramos, taip pat buvo kiek sutrumpinti sparnai. Į pirmuosiuos 50 lėktuvų, kuriuos Lloyd pagamino 1917 m., buvo montuojamas austriškas 185 AG galios Austro-Daimler variklis, vėlesniuose 50 vnt. buvo sumontuoti licenciniai vokiški 220 AG galios varikliai "Benz Bz.IV". Jų varomi lėktuvai išvystydavo 32 km/h didesnį greitį (46.5 serija). Lloyd C.V atsirado kita inovacija - fanera dengti sparnai. Nors jie pasižymėjo mažesniu oro pasipriešinimu nei audeklu dengti sparnai, sudrėkusi fanera buvo linkusi deformuotis, kas galėjo sukelti lėktuvo katastrofą. Tais pačiais metais WKF pagamino seriją C.V (82 serija) su Benz varikliais, kuri buvo naudojama Rytų fronte, daugiausiai prieš Rumuniją.
1916 m. pabaigoje senstančio Lloyd C.II pagrindu buvo mėginama sukonstruoti triplaną bombonešį. Tam buvo naudojami du lygiagrečiai sujungti Lloyd C.II fiuzeliažai su 120 kW (160 AG) galios vandeniu aušinamais vienaeiliais varikliais „Austro-Daimler 6“. Tarp šių fiuzeliažų buvo montuojama dar viena gondola su trečiuoju, galingesniu, varikliu bei įgulos kabinomis. Lėktuvas, gavęs pavadinimą "Lloyd 40.08 Luftkreuzer", susidūrė su gausiomis techninėmis problemomis ir serijiniu būdu nebuvo gaminamas.[6][7]
Be tarnybos Austrijos-Vengrijos karinėse oro pajėgose (K.u.K.LFT), dešimt C.II naudojo Lenkijos kariuomenė. Šiuos orlaivius lenkai 1918 m. lapkričio mėn. užgrobė Malopolskos regione ir iki 1920 m. naudojo kaip mokomuosius lėktuvus.[1]
Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- C.II su „Heiro“ varikliu ir 14,00 m mojo sparnais (pagaminta 100 vnt.)
- C.III su Austro-Daimler 6 varikliu ir 14,00 m mojo sparnais (Lloyd pagamino 8 arba 16 vnt., WKF - 43 vnt.)
- C.IV su Austro-Daimler 6 varikliu ir 14,52 m mojo sparnais (Lloyd pagamino 47 vnt., vienas C.II modernizuotas į C.IV)
- C.V su Austro-Daimler arba Benz Bz.IV varikliu (100 vnt.)
Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Karinės oro pajėgos - K.u.K Luftfahrttruppen (K.u.K LFT)
- Karinės oro pajėgos - Siły Powietrzne
.svg){kind=small}
- Ukrainos Liaudies Respublikos oro laivynas - Повітряний флот Української Народної Республіки
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Lloyd B Serie 40 | Lloyd C.I Serie 41 | Lloyd C.II Serie 42 | Lloyd C.III Serie 43 | Lloyd C.IV Serie 44 | Lloyd C.V Serie 45 | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Įgula | 2 | ||||||
| Ilgis | 8,90 m | 9,00 m | 8,80 m | 7,22 m | |||
| Sparnų mojis | viršutinių | 14,40 m | 14,60 m | 14,50 m | 11,20 m | ||
| apatinių | 13,80 m | ||||||
| Aukštis | 3,15 m | 3,20 m | 3,18 m | 3,00 m | |||
| Sparnų plotas | 37 m² | 27,63 m² | |||||
| Svoris | tuščio | 810 kg | 880 kg | 980 kg | 920 kg | 890 kg | 800 kg |
| kilimo | 1060 kg | 1250 kg | 1310 kg | 1300 kg | 1200 kg | 1125 kg | |
| Kuro bakų talpa | 260 l | ||||||
| Greitis | maksimalus | 130 km/h | 140 km/h | 150 km/h | 133 km/h | 140 km/h | 170 km/h |
| Skrydžio lubos | 4300 m | 4200 m | 4500 m | ||||
| Kilimo laikas | į 1000 m | 6 min | 6,12 min | 4,3 min | |||
| Skrydžio | nuotolis | 600 km | 700 km | 800 km | 800 km | ||
| trukmė | 5:30 h | ||||||
| Variklis | 1 x vandeniu aušinamas vidaus degimo variklis | Austro-Daimler Hiero | Austro-Daimler 6 | Benz Bz.IV | |||
| Galia | 140 AG (103 kW) | 145 AG (107 kW) | 160 AG (118 kW) | 220 AG (162 kW) | |||
| Ginkluotė | Schwarzlose kulkosvaidis | – | 1 x MG 7,62 mm | 1-2 x MG 7,62 mm | |||
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9
- (EN) Peter M. Grosz: Austro-Hungarian Army Aircraft of World War One, Flying Machine Press, Colorado 2002
- (EN) Bill Gunston: World Encyclopedia of Aircraft Manufacturers, Naval Institute Press, Annapolis 1993
- (DE) Reinhard Keimel: Österreichs Luftfahrzeuge, Graz 1981, ISBN 3-900310-03-3
- (DE) Kenneth Munson: Bomber 1914–19, Zürich 1968
- (RU) Lloyd C.I(III), Уголок неба – большая авиационная энциклопедия
- (EN) Justin D. Murphy: Military Aircraft: Origins to 1918, ABC-Clio, Santa Barbara 2005
- (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18, München 1959
- (EN) Michael J. H. Taylor: Jane’s Encyclopedia of Aviation, Studio Editions, London 1989
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Taylor 1989, 581
- ↑ Gunston 2003, 184
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Grosz 2002
- ↑ Murphy 2005, 108
- ↑ Lloyd C.I(III), Уголок неба – большая авиационная энциклопедия
- ↑ Grosz, Peter M.; Haddow, George; Scheiner, Peter (2002) [1993]. Austro-Hungarian Army Aircraft of World War One. Boulder: Flying Machine Press. pp. 200–203.
- ↑ Lloyd 40.08, Уголок неба – большая авиационная энциклопедия