Lloyd 40.08 Luftkreuzer

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lloyd 40.08 Luftkreuzer
Tipas Sunkusis bombonešis
Gamintojas Ungarische Lloyd Flugzeug und Motorenfabrik AG
Gamybos metai 1916-1917
Pirmas skrydis 1916 m. spalis
Pagrindiniai naudotojai Austrija-Vengrija Austrijos-Vengrijos karinės oro pajėgos - K.u.K Luftfahrttruppen
Pagaminta vnt. 1

Lloyd 40.08 Luftkreuzer („Oro kreiseris“) – trimotoris triplanas bombonešis, Pirmojo pasaulinio karo metu sukurtas Austrijos-Vengrijos įmonėje „Ungarische Lloyd Flugzeug und Motorenfabrik AG“. Prototipo bandymai buvo nesėkmingi ir modelis serijiniu būdu gaminamas nebuvo.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1915 m. rugpjūtį Austrijos-Vengrijos imperatoriškosios ir karališkosios oro pajėgos (vok. Luftfahrttruppen) įmonei „Lloyd Flugzeug und Motorenfabrik AG“ skyrė sukurti sunkųjį bombonešį, galinti gabenti bent 200 kg bombų ir ore išbūti bent 6 valandas.[1] Lėktuvas turėjo būti varomas vienu galingu varikliu, sumontuotu už pilotų kabinos („stumiantis propeleris“) ir dviem mažesniais varikliais, sumontuotais gondolose abejose fiuzeliažo pusėse.[1] 1916 m. sausio mėn. buvo parengti didelio triplano, gavusio pavadinimą „Luftkreuzer“, specifikacijos ir brėžiniai.

Variklio bandymai 1916 m. birželio mėn.

Nevienodo tarpatramio triplano vidurinis sparnas buvo tvirtinamas prie apatinės pagrindinio fiuzeliažo dalies, o viršutiniai ir apatiniai sparnai buvo montuojami ant statramsčių; konsturkcija buvo papildomai sautvritinta vieliniėmis atatompomis. Centrinėje gondoloje buvo montuojamas 220 kW (300 AG) galios vandeniu aušinamas variklis „Austro-Daimler V-12“, sukęs medinį dvimentį propelerį. Dvi šoninės gondolos su varikliais buvo sukonstruotos iš modifikuotų žvalgybinio lektuvo Lloyd C.II fiuzeliažų su 120 kW (160 AG) galios vandeniu aušinamais vienaeiliais varikliais „Austro-Daimler 6“ sukusių medinius dvimenčius fiksuoto žingsniuo propelerius.[1]

Centrinės gondolos viduryje tarp vidurinių ir apatinių sparnų buvo įrengta visiškai uždara įstiklinta bombarduotojo kabina. Priekinėje vidurinės gondolos dalyje tarp vidurinio ir viršutinio sparnų buvo įrengti langai ir erdvi kabina dviems šauliams, turėjusiems puikų apžvalgos lauką visomis kryptimis, taip pat buvo įrengtas prožektorius.[2] Piloto kabina buvo centrinio fiuzeliažo galinėje dalyje, netoli variklio. Dėl tokios padėties ortaivis pasižymėjo labai prastu matomumu į priekį. Gynybinę ginkluotę sudarė du šaulių kulkosvaidžiai Schwarzlose M7/12 ir po vieną fiksuotą kulkosvaidį kiekvienoje šoninėje gondoloje.[1]

„40.08 Luftkreuzer“ bandymai prasidėjo 1916 m. birželio 8 d. Aszódo oro uoste. Greitai paaiškėjo, kad mašinos svorio centras yra per aukšto ir per toli priekyje. Antžeminio bandymo metu lėktuvas apvirto ir buvo apgadintas,[3] po to nosyje buvo įrengtas trečiasis ratas, panašus į montuojamą į Zeppelin-Staaken R.XIV, taip išvengiant virtimo į priekį galimybės.[1] 1916 m. spalį oberleitnantas Antal Lany-Lanczendorfer pamėgino atlikti pirmąjį skrydį, bet lėktuvas neatsiplėšė nuo žemės. Lapkričio pradžioje Fliegerarsenal (FlArs) svarstė galimybę sumažinti naudingąjį svorį, o gruodį buvo papildomai sustiprinta važiuoklė. Orlaivio tobulinimas vyko lėtai, daugelis konstrukcinių trūkumų taip ir nebuvo ištaisyti.[2] Įmonė gamintoja 1917 m. kovo mėn. mėgino pateikti patobulintą variantą, tačiau jos prašymas buvo atmestas ir visi darbai buvo nutraukti. „Luftkreuzer“ buvo pastatytas į angarą, o 1918 m. sausio 17 d. karinė vadovybė išleido įsakymą orlaivį atgabenti į Egerio mieste buvusį aviacinių dalių sandėlį (vok. Fliegermaterial-Depot IV) sunaikinimui.[1][2]

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 4-5
  • Ilgis: 9,55 m
  • Viršutinio sparno mojis: 23,26 m
  • Vidurinio sparno mojis: 22,38 m
  • Apatinio sparno mojis: 16,84 m
  • Aukštis: 5,01 m
  • Sparno plotas: 110,0 m2
  • Tuščio svoris: 4 640 kg
  • Kilimo svoris: 4 840 kg
  • Varikliai: 1 × 224 kW (300 AG) galios V-12 vandeniu aušinamas vidaus degimo variklis Austro-Daimler V-12 su stumiančiu propeleriu ir 2 × 120 kW (160 AG) galios 6 cilindrų vienaeilai vandeniu aušinami vidaus degimo varikliai Austro-Daimler 6 su traukiančiais propeleriais, montuojami šoninėse gondolose.
  • Propeleriai: dvimenčiai, mediniai, fiksuoto žingsnio

Ginkluotė

  • Kulkosvaidžiai: 4 x 7,92 mm kalibro Schwarzlose M7/12 kulkosvaidžiai
  • Bombos: 200 kg

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Grosz, Peter M.; Haddow, George; Scheiner, Peter (2002) [1993]. Austro-Hungarian Army Aircraft of World War One. Boulder: Flying Machine Press. pp. 200–203. ISBN 1-891268-05-8.
  2. 2,0 2,1 2,2 Boucher, William Ira (20 June 2011). „Lloyd Aircraft of World War“. wwiaviation.com
  3. Lloyd 40.08, Уголок неба – большая авиационная энциклопедия

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Grosz, Peter M.; Haddow, George; Scheiner, Peter (2002) [1993]. Austro-Hungarian Army Aircraft of World War One. Boulder: Flying Machine Press. pp. 200–203. ISBN 1-891268-05-8.
  • (RU) Lloyd 40.08, Уголок неба – большая авиационная энциклопедия
  • (EN) Boucher, William Ira (20 June 2011). „Lloyd Aircraft of World War“. wwiaviation.com