Pereiti prie turinio

Danija-Norvegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Danmark–Norge
Danija-Norvegija

1536 – 1814
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Location of
Unija 1780 m.
Sostinė Kopenhaga
Kalbos danų, vokiečių
Valdymo forma Monarchija
Danijos-Norvegijos karalius
 1534–1559 (pirmas) Kristijonas III
 1808–1814 (paskutinis) Frederikas VI
Era Naujieji laikai
 - Kalmaro unijos pabaiga 1536 m.
 - Vienos kongresas 1814 m.

Danijos-Norvegijos karalystė (dan. Danmark–Norge) – Danijos ir Norvegijos karalysčių unija, įskaitant Norvegijos valdas Islandijoje, Grenlandijoje ir Fareruose, egzistavusi 15361814 m. Dėl Danijos dominavimo, šis valstybių junginys taip pat dažnai vadinamas tiesiog Danijos karalyste.

Po galutinio Švedijos atsiskyrimo nuo Kalmaro unijos 1521 m., pilietinis karas ir reformacija prasidėjo Danijoje ir Norvegijoje. Šių pasikeitimų metu Danijos Valstybės tarybos (Rigsraad) įtaka susilpnėjo ir ji galutinai buvo panaikinta 1660 m. Norvegijos Valstybės taryba paskutinį kartą susirinko 1537 m. Norvegijoje išliko atskiri įstatymai ir kai kurios institucijos, pzv., kancleris, atskiros monetos bei kariuomenė.

Kadangi Norvegija buvo paveldimoji karalystė, jos atskiras nuo Danijos statusas karališkajai dinastijai buvo svarbus, nes padėjo laimėti Danijos karaliaus rinkimus.

Po Napoleono karų Danija-Norvegija pralaimėjo ir pagal Kylio sutartį turėjo perduoti kontinentinę Norvegijos dalį Švedijos karaliui. Norvegijos užjūrio valdos liko Danijai.