Pasvalio sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viduramžių Livonijos konfederacija žemėlapyje
Sutarties atminimo lentos Pasvalyje, prie tilto per Svalią

Pasvalio sutartis (lenk. Traktat pozwolski, rus. Позвольский договор) – bendru Pasvalio sutarties vardu vadinamos trys 1557 m. rugsėjo mėn. Pasvalyje pasirašytos sutartys tarp Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Johano Vilhelmo Fiurstenbergo. Pirmosios dvi – Restitucijos bei Taikos ir satisfakcijos – buvo priimtos rugsėjo 5 d. Jų pagrindu Livonijos ordinas privalėjo:

  • atstatyti padėtį, buvusią prieš koadjutorių karą,
  • pripažinti Kristupą Meklenburgietį, Rygos arkivyskupui uždraudžiant priimti Liuterio tikėjimą ir pasiskelbti pasaulietiniu kunigaikščiu,
  • pripažinti šalių sienas 1541 m. sutarties pagrindu.

Trečioji sutartis, pasirašyta tarp Lietuvos-Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto ir Livonijos ordino magistro Vilhelmo Fiurstenbergo 1557 m. rugsėjo 14 d., skelbė Livonijos ordino, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinę sąjungą prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tą pačią dieną sutartis patvirtino karaliaus stovykloje buvę ordino magistras ir Livonijos pasiuntiniai. Šalys įsipareigojo bendrai kovoti su Rusijos agresija.

Prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1554 m. Livonijos ordinas buvo sudaręs su Maskva 15 metų paliaubų sutartį, praktiškai verčiančia Livoniją Maskvos protektoratu. Tokiai sutarčiai nepritarė dalis Livonijos, vadovaujama Rygos arkivyskupo Vilhelmo Hohencolerno (Prūsijos kunigaikščio Albrechto brolio), siekusi suartėjimo su LDK. Pastarosios politikai sumaniai pasinaudojo tokia situacija. 1557 m. rugpjūčio mėn. prie Livonijos sienos Pasvalyje buvo suorganizuota karinė manifestacija, kurioje dalyvavo virš 20 000 karinės lietuvių ir jiems talkinusių lenkų pajėgos. Tokioje padėtyje atsidūręs naujasis ordino didysis magistras Vilhelmas Fiurstenbergas buvo priverstas pasirašyti Pasvalio sutartį.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Livonijos problemos sprendimas buvo viena iš svarbiausių XVI a. vidurio LDK politikos krypčių. Pasvalio sutartis reiškė pirmo etapo įsitvirtinant Livonijoje pabaigą, ir kartu padėjo pamatą tolesnei įvykių raidai. Tuo būdu Livonija tapo LDK sąjungininke prieš gręsiantį Ivano Rūsčiojo žygį. Tai vienas ryškiausių Žygimanto Augusto laimėjimų, nes Livonija pateko į Lietuvos įtaką. Gautos palankios sąlygos Lietuvos prekėms eksportuoti.

Ši sutartis prieštaravo Livonijos ir Rusijos 1551 m. sutarčiai, pagal kurią šalys įsipareigojo nesudaryti karinės sąjungos su Lenkija, Lietuva ir Švedija. Pasvalio sutartis tapo vienu iš pretekstų prasidėti Livonijos karui (15581583 m.).

Pasvalio krašto muziejuje Pasvalio sutarties įvykį liudija nežinomo dailininko paveikslas „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą 1557 m. rugsėjo 14 d.“ Vilniuje gyvenančių Pasvalio kraštiečių mokslo ir meno žmonių iniciatyva paveikslą atkūrė dailininkas Jonas Vaitekūnas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.pasvaliomuziejus.lt/index.php?cid=154 Pasvalio taika krašto muziejaus ekspozicijoje

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]