Livija Majoresku-Dimšienė
Livija Majoresku–Dimšienė, rumun. Livia Maiorescu–Dymsza (1863 m. kovo 28 d. Jasuose – 1946 m. rugpjūčio 26 d. Kimpulunge, Ardžešo apskrityje) – Rumunijos vertėja, Lietuvos dvarininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė žinomo Rumunijos literato, vėliau tapusio šalies Ministru pirmininku, Titu Maiorescu šeimoje. Pirminį išsilavinimą Livija įgijo šeimoje. Matyt ne be tėvo įtakos, domėjosi muzika ir literatūra – skambino pianinu ir sporadiškai dalyvavo Bukarešto literatų susivienijimo „Junimia“ veikloje, į rumunų kalbą vertė užsienio autorių kūrinius. Vertimus, pasirašytus L arba LM inicialais, spausdino literatūros žurnale „Convorbiri literare“ (liet. Literatūriniai pokalbiai). Jos vertimų kalbą kritikai vertino kaip sklandžią, bet turėjo priekaištų netobulai sakinių konstrukcijai. Labiausiai pavyko Mite Kremnitz (slp. George Allan) kūrinio „Menininko charakteris“ vertimas, išspausdintas 1880 m. Buvo išleisti jos versti Elisabeth of Wied (slp. Carmen Sylva) kūriniai: „Novele ir eskizai“ (1895 m. ir 1902 m. leidimai), taip pat romanas „Beldžiasi į duris“ (1887 m.). Be to, L.Majoresku išvertė ir Marko Tveno novelių rinkinį (pasirodė Bukarešte 1902 m.).
Gyvendama Berlyno pensionate susipažino ir apsivedė su geležinkelio inžinieriumi Eugenijumi Dimša (lenk. Eugeniusz Dymša, 1853–1918 m.). Sutuoktinis buvo kilęs iš Lietuvos bajorų, jauna šeima pervažiavo gyventi į Ilzenbergo dvarą Rokiškio krašte. Gimė dukterys Janina Klara (1894–1991 m.), Livija (1899–1970 m.) ir Eugenija (1902–1905 m.). Kai 1918 m. mirė vyras, Livija Majoresku–Dimšienė turėjo perimti dvaro valdymą į savo rankas (faktiškai nuo 1920 m.). Raudonajai armijai užėmus Lietuvą ir šalį įjungus į TSRS sudėtį, valdos buvo nacionalizuotos.
Po klajonių Livija Majoresku–Dimšienė 1941 m. vėl atsidūrė Rumunijoje, kur, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, mirė. Palaidota Bukarešto garsiosiose Bellu kapinėse, šalia savo tėvo. Vyriausioji duktė Janina Klara 1924 m. Klaipėdoje ištekėjo už Kurtuvėnų dvarininko St.E.Pš.Pliaterio-Zyberko, pokaryje kartu su seserimi Livija apsigyveno Lenkijoje.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rumunijos ambasadoriaus Lietuvoje Dano Adriano Balanesku (rumun. Dan Adrian Balanescu) iniciatyva nuspręsta Rokiškyje surengti koncertų ciklą, skirtą L.Majoresku–Dimšienei prisiminti. Pirmoji 2014 m. rudenį koncertavo žinoma rumunų pianistė Alexandra Dariescu.