Lionginas Virbickas

Lionginas Virbickas
Gimė	1932 m. rugpjūčio 1 d. Viešintos, Anykščių raj.
Mirė	2012 m. vasario 26 d. (79 metai) Onuškis, Trakų raj.
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinės, Vilnius
Tėvas	Romualdas Virbickas
Motina	Bronislova Maižvylaitė-Virbickienė
Sutuoktinis (-ė)	Joana Stanaitytė Albina Bubelytė-Virbickienė
Vaikai	Gintarė, Ąžuolas, Džiugas, Aistė Paulina, Vasarė
Veikla	skulptorius

Lionginas Virbickas (1932 m. rugpjūčio 1 d. Viešintose, Anykščių raj. – 2012 m. vasario 26 d. Onuškyje, Trakų raj.) – Lietuvos skulptorius.

Biografija

1939–1944 m. mokėsi Viešintų pradinėje mokykloje, 1944–1948 m. – Viešintų progimnazijoje. Mokykliniais metais pasižymėjo polinkiu į dailę, iliustruodavo mokyklos sienlaikraščius, kūrė vaikiškus drožinius. Jaunystėje aktyviai sportavo, žaidė krepšinį. Apie 1951 m. dirbo Troškūnų rajono Vykdomojo komiteto Sporto komiteto pirmininku, buvo krepšinio teisėjas. 1957–1962 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokyklą, kur studijavo dailiojo medžio specialybę pas žymų lietuvių baldų kūrėją ir medžio technologijos žinovą Joną Prapuolenį. 1962–1978 m. dirbo Vietinės pramonės ministerijos Žaislų ir suvenyrų skyriaus vadovaujančiuoju konstruktoriumi. Nuo 1978 m. iki gyvenimo pabaigos buvo laisvas menininkas, gyveno ir kūrė Vilniuje, vėliau persikėlė į Onuškį, kur įsirengė ir savo kūrinių galeriją. Nuo 1975 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptūros sekcijos narys.

Kūrybai būdingas kubizmo stilius, supaprastintos formos, aiški konstrukcija. Kūrė taikomosios dailės, metalo plastikos, daugiausiai kaltos geležies kūrinius: dekoratyvines sieneles, iškabas, durų apipavidalinimo elementus, židinio įnagius ir laisvas kompozicijas. 1976 m. debiutavo Rygos skulptūros kvadrienalėje, vėliau dalyvavo ir kitose Rygos kvadrienalėse (1980 ir 1984 m.). Surengė autorines savo darbų parodas Vilniuje (1982, 1989, 1992 ir 2002 m.), Panevėžyje (1992 ir 1998 m.) ir Trakuose (2001 m.). Nuolat dalyvaudavo grupinėse skulptorių parodose Vilniuje (1981, 1983, 1986, 1993, 1994, 1998, 1999, 2000 m.), Duisburge (Vokietija, 2000 m.), Rygoje (Latvija, 1983, 1988 m.), Alytuje (2000 m.), Anykščiuose (2000 m.).

Skulptūriniai kūriniai geriausiai pritapo parkuose, skveruose bei prie visuomeninių pastatų, nors autorius niekada nekūrė konformistinių paminklų. Jo sukurti antkapiniai paminklai žymi daug kapų.

Kūriniai viešose erdvėse

• „Žuvintas“, Alytus
• „Lotoso žiedas“, fontanas, sanatorijos „Linas“, Palanga
• „Ikaras“, Vilnius
• „Trys gaidžiai“, Kaišiadorys
• „Siena“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
• „Pertvara“, vaistinė, Vilnius
• „Sienelė“, viešbutis, Donbajus, Rusija
• „Durys“, Vilnius
• „Autoportretas“, privati kolekcija, Torontas, Kanada
• „Riteris“, privati kolekcija, Torontas, Kanada
• „Langas į Europą“, LR Prezidentūra, Vilnius
• „Obeliskas kunigaikščiui Algirdui“, Maišiagala
• „Debesis“, Alytaus plentas
• „Liūdesys“, Maišiagala
• „Autoportretas“, Europos parkas, Vilnius
• „Piemenėlis“, Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, Santariškės, Vilnius
• „Sostas“, Europos parkas, Vilnius
• „Torsas“, Europos parkas, Vilnius
• „Černobylio motina“, Sapiegų rūmų parkas, Vilnius
• „Paukštis“, Vilnius
• „Nežadinkit miegančio“, Santariškių klinikos, Vilnius
• „LV pievelė“, 5 skulptūrų kompozicija, Santariškių klinikos, Vilnius
• „Riedulių parkas“, Santariškių klinikos, Vilnius