Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Svetainė
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Pavadinimas lenkiškai	Akcja Wyborcza Polaków na Litwie–Związek Chrześcijańskich Rodzin (AWPL-ZChR)
Trumpinys	LLRA-KŠS
Pirmininkas	Valdemaras Tomaševskis
Pirmininko pavaduotojai	Zbignev Jedinskij Vanda Kravčionok Zdzislav Palevič Marija Rekst Leonard Talmont
Generalinis sekretorius	Renata Sobieska-Monkevič
Įkūrėjas	Jan Senkevič
Įkurta	1994 m. spalio 21 d.
Būstinė	Pilies g. 16, Vilnius
Narių skaičius	2 097 (2022)
Politinė ideologija	lenkų mažumų interesai^[1] Krikščioniškoji demokratija^[1]^[2] Konservatizmas^[3] Lengvasis euroskepticizmas^[4]
Politinė pozicija	Centro dešinė^[2]^[5]
Europinė narystė	Europos konservatorių ir reformistų partija
Europos Parlamento grupė	Europos konservatorių ir reformistų grupė
Spalvos	Kaštoninė ir mėlyna
Seimas	3 / 141
Europos Parlamentas	1 / 11
Savivaldybių tarybos	57 / 1 498 ^[6]
Merai	1 / 60
www.awpl.lt

Ankstesnis logo (iki 2020)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – Lietuvos politinė partija. Atstovauja Lietuvos tautines mažumas.

Istorija

1994 m. įsigaliojo LR visuomeninių organizacijų įstatymas, pagal kurį visuomeninė-politinė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) privalėjo reorganizuotis į visuomeninę organizaciją arba į politinę partiją. Siekiant galimybės dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, nuspręsta sukurti politinę partiją.

1994 m. rugpjūčio 14 d. sušauktas V Ypatingasis LLS Suvažiavimas. Jame priimtas sprendimas pertvarkyti LLS į visuomeninę organizaciją bei sukurti partiją pavadinimu LLS rinkimų akcija.

1994 m. spalio 23 d., po Lietuvos Teisingumo Ministerijos raginimų pašalinti iš pavadinimo žodį „sąjunga”, buvo įregistruota Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Rinkimai

LLRA dalyvauja savivaldybių, Seimo bei Europos Parlamento rinkimuose.

1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 1 mandatas.
2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 2 mandatai.
2004 m. Europos Parlamento rinkimai: 0 mandatų.
2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 2 mandatai.
2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 53 mandatai.
2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 3 mandatai.
2009 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 65 mandatai.
2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 8 mandatai.
2014 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 67 mandatai.
2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 8 mandatai.
2019 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
2019 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 56 mandatai.
2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 3 mandatai.
2023 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai: 57 mandatai.
2024 m. Europos Parlamento rinkimai: 1 mandatas.
2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: 3 mandatai.

Lyderiai

1994–1999 m. Jan Senkevič
Nuo 1999 m. Valdemar Tomaševski

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 27 October 2020.
↑ ^2,0 ^2,1 King, Gundar J.; McNabb, David. E (2015). Nation-Building in the Baltic States: Transforming Governance, Social Welfare, and Security in Northern Europe. CRC Press. p. 115. ISBN 978-1482250718.
↑ „European Social Survey 2014 Appendix A3“ (PDF). European Social Survey. 2014. p. 22. Suarchyvuotas originalas (PDF) 17 August 2022. Nuoroda tikrinta 2 April 2020.
↑ Kaniok, Petr; Hloušek, Vít (2016). „Euroscepticism and the prospects of future enlargement of the EU“ (PDF). p. 6. Nuoroda tikrinta 7 November 2016.
↑ Gotowiecki, Paweł (2017). „Lithuanian Poles as an element of the hybrid war“. Ante Portas – Studia nad Bezpieczeństwem. 1 (8): 211. „The most important party of the Polish minority - the centre-right Akcja Wyborcza Polaków na Litwie – Związek Chrześcijańskich Rodzin (Electoral Action of Poles in Lithuania – Christian Families Alliance, AWPL-ZChR) has increased its representation in the Sejm since 1996.“
↑ „2023 m. savivaldybių tarybų rinkimai - vrk.lt“. vrk.lt.

[PEE-1] 1,0 ^1,1 Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 27 October 2020.

[King-2] 2,0 ^2,1 King, Gundar J.; McNabb, David. E (2015). Nation-Building in the Baltic States: Transforming Governance, Social Welfare, and Security in Northern Europe. CRC Press. p. 115. ISBN 978-1482250718.

[3] „European Social Survey 2014 Appendix A3“ (PDF). European Social Survey. 2014. p. 22. Suarchyvuotas originalas (PDF) 17 August 2022. Nuoroda tikrinta 2 April 2020.

[4] Kaniok, Petr; Hloušek, Vít (2016). „Euroscepticism and the prospects of future enlargement of the EU“ (PDF). p. 6. Nuoroda tikrinta 7 November 2016.

[5] Gotowiecki, Paweł (2017). „Lithuanian Poles as an element of the hybrid war“. Ante Portas – Studia nad Bezpieczeństwem. 1 (8): 211. „The most important party of the Polish minority - the centre-right Akcja Wyborcza Polaków na Litwie – Związek Chrześcijańskich Rodzin (Electoral Action of Poles in Lithuania – Christian Families Alliance, AWPL-ZChR) has increased its representation in the Sejm since 1996.“

[auto-6] „2023 m. savivaldybių tarybų rinkimai - vrk.lt“. vrk.lt.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]