Lietuvinė monažolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glyceria lithuanica
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Šeima: Migliniai
(Wikispecies-logo.svg Poaceae)
Gentis: Monažolė
(Wikispecies-logo.svg Glyceria)
Rūšis: Lietuvinė monažolė
(Wikispecies-logo.svg Glyceria lithuanica)

Lietuvinė monažolė (lot. Glyceria lithuanica) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšis. Paplitusi Eurazijoje[1].

Tai daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Lapai platūs, linijiški, šiurkštūs, 30 cm ilgio, 0,4-0,9 cm pločio. Žiedynas – 15–30 cm ilgio šluotelė su daugybe varpučių. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais.

Auga pelkėtuose miškuose, pamiškėse, upelių pakrantėse. Sutinkama Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Rusijoje, Kaukaze, Vidurio ir Šiaurės Europoje[2]. Lietuvoje reta, įtraukta į Raudonąją knygą.

Rūšį XIX a. pab. aprašė ir kaip Glyceria lithuanica įvardijo baltarusių botanikas Stanislovas Batys Gorskis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]