Pereiti prie turinio

Lenkimų šv. Onos bažnyčia

Koordinatės: 56°11′18″š. pl. 21°18′57″r. ilg. / 56.1884°š. pl. 21.3159°r. ilg. / 56.1884; 21.3159
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°11′18″š. pl. 21°18′57″r. ilg. / 56.1884°š. pl. 21.3159°r. ilg. / 56.1884; 21.3159

Lenkimų šv. Onos bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Skuodo
Savivaldybė Skuodo rajonas
Gyvenvietė Lenkimai
Statybinė medžiaga akmenų ir tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1816 m.
Stilius klasicizmas ir neogotika

Lenkimų šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Lenkimų miestelyje, 1 km į pietryčius nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos ir nuo Šventosios upės.

1680 m. pastatyta koplyčia. Vilniaus vaivada 1717 m. dovanojo valaką žemės. Metrikų knygos rašytos nuo 1704 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1752 m. 1780 m. įsteigta parapinė mokykla (nuo 1915 m. – valdinė).

17801816 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Lenkimų altarista Juozapas Kukevičius apkaltintas 1831 m. sukilimo rėmimu ir metams uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną. 1844 m. įkurta parapija (iki tol buvo Skuodo parapijos filija). 1848 m. parapijiečių lėšomis bažnyčia rekonstruota.

1881 m. ją konsekravo vyskupas Aleksandras Beresnevičius. Lenkimuose buvo 2 altarijos.

Bažnyčios centrinis altorius

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi akmenų ir plytų mūro varpinė.

Simonas Daukantas nupirko bažnyčiai paveikslų, sumokėjo už galinio altoriaus įrengimą. Bažnyčios šventoriuje 1847 m. palaidota Simono Daukanto motina. Ant jos kapo išlikęs XIX a. 1-osios pusės lietuviškas tekstas (citata pagal dabartines rašybos taisykles):

Čia ilsisi Dievuje užsnūdusi Kotrinė Odinaitė pirma Stanislovienė Jaušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo, kentėjo didžius vargus rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 buvo garsiame mūšyje po Liepoja lygiai su vyru ir trim dieveriais. Dievas jai buvo davęs penkias dukteris ir du sūnu, regėjo savo vaikų vaikus. Turėdama 90 metų amžiaus savo, persiskyrė su šiuo svietu m. 1847 lapkričio mėnesio 9 d. auštant, palikusi šiame pasaulyje bevargstančius dvi dukteris ir sūnų, kurie raudodami savo meilingos ir išmintingos motinos minavonei tą akmenį padėjo.

Simonas Daukantas


Dabar šis tekstas yra sunkiai įskaitomas.