Leninogorskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seniau Leninogorsku vadintas Kazachstano miestas Rideras.
Leninogorskas
Лениногорск
   Coat of Arms of Leninogorsk (Tatarstan).png   
Pr Lenina.JPG
Lenino prospektas Leninogorske

Leninogorskas
54°35′0″ š. pl. 52°26′0″ r. ilg. / 54.58333°š. pl. 52.43333°r. ilg. / 54.58333; 52.43333 (Leninogorskas)Koordinatės: 54°35′0″ š. pl. 52°26′0″ r. ilg. / 54.58333°š. pl. 52.43333°r. ilg. / 54.58333; 52.43333 (Leninogorskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Respublika: Totorija Tatarstanas
Rajonas: Leninogorsko rajonas
Įkūrimo data: 1795 m.
Gyventojų (2019): 61 974
Plotas: 24,6 km²
Tankumas (2019): 2 519 žm./km²
Altitudė: 251 m
Commons-logo.svg Vikiteka: LeninogorskasVikiteka

Leninogorskas (rus. ir tot. Лениногорск) – miestas Rusijoje, pietryčių Tatarstane, ~40 km į pietryčius nuo Almetjevskos, prie Zajaus aukštupio; rajono centras. Plentai į Bugulmą, Almetjevską, Aznakajevą; geležinkelio stotis. Svarbus naftos ir gamtinių dujų gavybos pramonės centras. Taip pat vystoma automobilių dalių, naftos gavybos technikos gamybos, baldų, siuvimo, gelžbetonio, maisto pramonė.

Yra Kazanės nacionalinio tyrimų technikos universiteto filialas, dvi kolegijos, technikumas, krašto, naftininkų muziejai. Leninogorskas garsėja kaip nuolatinis konkurso „Patogiausias gyventi Rusijos miestas“ laimėtojas.

2019 m. 43,3 % miesto gyventojų buvo rusai, 42,8 % – totoriai, 5,3 % – čiuvašai, 5,8 % – mordviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1795 m. įkurta gyvenvietė Naujoji Pismianka (Новая Письмянка). 1883 m. ji buvo valsčiaus centras, stovėjo cerkvė. XX a. 4-ajame dešimtmetyje imta plėtoti pramonė. 1947 m. apylinkėse pradėta naftos gavyba, gyvenvietė ėmė sparčiai augti. 1955 m. suteiktas miesto statusas ir Leninogorsko vardas (miestas pavadintas Lenino garbei).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 250 psl.