Lejasbitėnų kapinynas
Lejasbitėnų kapinynas ir gyvenvietė (latv. Lejasbitēnu kapulauks un apmetne) – kapinynas Dauguvos dešiniajame krante, Aizkrauklės savivaldybėje, buv. Aizkrauklės rajonas, Latvija. Kapinyne yra pilkapių.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrinėtas 1931 m. (Hugo Riekstinis) ir 1961–1964 m. (Vladislavas Urtanas). Rasti 459 kapai. Mirusieji laidoti su gausiomis įkapėmis. Rasta apie 2800 įvairių III a. – XI a. dirbinių. III a. – V a. laidota pilkapiuose, VI a. – XI a. – kapo duobėse. Trijuose IX a. – XI a. kapuose (2 vyrų ir 1 moters) buvo trepanuotos (atvertos) kaukolės.
Įkapės: darbo įrankiai – geležiniai peiliai ir dalgiai, ginklai – Damasko plieno kalavijas, ietigaliai, įmoviniai ir pentiniai kirviai, žalvariniai papuošalai – smeigtukai, segės, įvijinės ir juostinės apyrankės, kabučiai, antkaklės kūginiais galais, gintariniai kabučiai, kaklo apvaros, keramika. Kapinynas priskiriamas baltų gentims, dauguma VII a. – XI a. kapų yra latgalių ir sėlių, kiti – lyvių. Šalia kapinyno rasta virvelinės keramikos kultūrai priskiriamos ir 1 tūkstantmečio pr. m. e. gyvenviečių pėdsakų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lejasbitėnų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 700 psl.
56°38′09″š. pl. 25°23′05″r. ilg. / 56.6358402°š. pl. 25.3845978°r. ilg.