Leipalingio žydų senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leipalingio žydų senosios kapinės
Leipalingio žydų kapinės 2015 (1).JPG

Leipalingio žydų senosios kapinės
Koordinatės
54°05′02″š. pl. 23°52′25″r. ilg. / 54.083834°š. pl. 23.873611°r. ilg. / 54.083834; 23.873611Koordinatės: 54°05′02″š. pl. 23°52′25″r. ilg. / 54.083834°š. pl. 23.873611°r. ilg. / 54.083834; 23.873611
Savivaldybė Druskininkų savivaldybė
Seniūnija Leipalingio seniūnija
Plotas 0,75 ha
Naudotas XVIII a.1941 m.
Registro Nr. u. k. 20817 / L127

Leipalingio miestelio žydų senosios kapinės, vadinamos Žydų kapais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 20817, senas vertybės kodas – L127) – neveikiančios kapinės vakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, Leipalingyje (Leipalingio seniūnija), 0,5 km į pietvakarius nuo kelio  180  DruskininkaiLeipalingisSeirijai , Druskininkų gatvės dešinėje pusėje.

Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos nedidelėje pakilumoje, esančioje laukuose į pietryčius nuo miestelio. Kapinės netaisyklingo plano, pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 148 m ilgio ir iki 75 m pločio, apjuostos žemių pylimo ir griovio.

Jose išlikę per 50 įvairaus dydžio ir formų akmeninių paminklų, ženklinančių kapus. Didžioji dauguma antkapių nedideli, padaryti iš grubiai aptašyto lauko akmens ar nuskeltos granito skeveldros. Vienoje jų plokštumų iškaltos epitafijos hebrajų rašmenimis. Dalis mažų antkapių be epitafijų. Kapinėse išlikę pora masyvesnių, iš visų pusių aptašytų ir šlifuotų stelų. Manoma, kad jos žymi žydų bendruomenės vadovų, o kiti, kuklesni antkapiai – eilinių bendruomenės narių kapus.

Kapinės pakraščiuose apaugusios lapuočiais ir spygliuočiais medžiais.

Į šiaurės rytus nuo kapinių pastatyti simboliniai vartai – pora silikatinių plytų mūro kolonų, priešais kurias guli stambus riedulys. Į dešinę nuo įėjimo ant gulsčio pilkos spalvos lauko akmens postamento pastatytas pusiau perpjautas statmenas rausvos spalvos granitas, kurio priekinėje plokštumoje iškaltas anotacinis užrašas lietuvių kalba: „SENOSIOS / ŽYDŲ / KAPINĖS“.

Teritorijos plotas – 0,75 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse nuo XIX a. vidurio iki 1941 m. rugsėjo mėnesio laidoti Leipalingio žydų bendruomenės nariai.

Žydų bendruomenė Leipalingio miestelyje įsikūrė 1847 m. Jos branduolį sudarė iš Merkinės persikėlę žydai žemdirbiai, kuriems Rusijos valdžia miestelyje ir jo apylinkėje išskyrė nemokamai žemės namų ir sinagogos statybai bei ūkinei veiklai vykdyti. 1897 m. gyveno 25 žydų šeimos, kuriose buvo 134 asmenys, sudarę 10% miestelio gyventojų.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, karinė Rusijos valdžia, laikiusi visus žydus potencialiais kaizerinės Vokietijos rėmėjais, 1915 m. balandžio mėnesį Leipalingio žydus išvijo iš jų žemės.

1919 m. Leipalingyje buvo likę 18 šeimų, kuriose gyveno 99 žydai. Jų gretas papildė 6 žydų šeimos iš Merkinės. 1920 m. miestelyje įsiplieskus gaisrui sudegė 12 žydų namų. Per karą ir gaisrą nukentėjusius asmenis rėmė žydų paramos organizacija „Jakapa“, aprūpinusi juos maistu, įvairiomis prekėmis ir kuru. Kauno žydų bendrovė iš valstybės išsinuomojo išparceliuoto Leipalingio dvaro spirito varyklą, kurioje įdarbino miestelio žydus.

1921 m. bendruomenei priklausė 38 žydų šeimos, kurias sudarė 86 suaugę asmenys ir 33 vaikai. 1922 m. jiems priklausė 10 parduotuvių, 6 žydai buvo mėsininkai, 4 – žvejai, 3 – vežėjai, 2 – pirkliai, 2 – siuvėjai, 2 – batsiuviai, 2 – stikliai ir staliai. 6 žydų šeimos ūkininkavo nuosavoje žemėje, o dar 5 šeimos dirbo išsinuomotą žemę. 1923 m. buvo surašyta 160 žydų, sudariusių jau 21 % miestelio gyventojų. Žydų vaikai mokėsi Seirijų ir Merkinės žydų mokykloje, kadangi Leipalingyje veikė tik lietuvių pradžios mokykla.

1931 m. beveik visos Leipalingio parduotuvės priklausė žydams. Iš jų 5 prekiavo bakalėjos prekėmis, 3 – audiniais, 1 – mėsa ir 1 – grūdais. Žydų rankose taip pat buvo smuklė, vilnų karšykla, kepykla ir malūnas. 1937 m. miestelyje dirbo 7 žydų amatininkai: 3 batsiuviai, 2 mėsininkai, kepėjas ir kirpėjas.[1]

1939 m. iš 12-kos Leipalingio telefono abonentų 3 buvo žydai – Judelis Bojarskis, Perecas Kravecas ir Vigdoras Leibzonas.[2]

1940 m. sovietams okupavus kraštą, smulkiųjų prekybos ir pramonės įmonių savininkai neteko turėto turto. Prasidėjus Vokietijos–Sovietų sąjungos karui, Leipalingio žydai bandė trauktis į sovietų Rusijos gilumą, tačiau netrukus buvo priversti grįžti į miestelį, kuriame buvo suimti. Dalis žydų buvo išvežta į Merkinės getą, o kitus 155 vyrus ir moteris 1941 m. rugsėjo 11 d. prie Seiros upės netoli Leipalingio katalikų kapinių sušaudė SS oberšturmfiurerio J. Hamano vadovaujamas „skrajojantis būrys“.[3]

1996 m. rugsėjo 27 d. Leipalingio miestelio žydų senosios kapinės registruotos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (kodas L127), 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leipalingis - Encyclopedia of Jewish Communities in Lithuania
  2. Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams. – Kaunas: Lietuvos pašto valdyba, 1938. – P. 297
  3. Arūnas Bubnys. Holokauskas Alytaus apskrityje 1941 metais
    Arūnas Bubnys. Lietuvių saugumo policija ir holokaustas (1941-1944)
  4. „Leipalingio mstl. žydų senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-09-23. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]