Lauri Posti
| Lauri Posti | |
|---|---|
| |
| L. Postis 1968 m. | |
| Gimė | 1908 m. kovo 17 d. Lietas, Rusijos imperija, dab. Suomija |
| Mirė | 1988 m. kovo 6 d. (79 metai) Helsinkis, Suomija |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Helsinkio universitetas |
Lauris Albertas Postis (suom. Lauri Albert Posti, 1908 m. kovo 17 d. Lietas, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, Rusijos imperija – 1988 m. kovo 6 d. Helsinkis, Suomija) – suomių finougristas, Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesorius, akademikas.[1] 1975 m. nuo birželio 13 d. iki lapkričio 30 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos posėdžio metu jis ėjo Suomijos švietimo ministro pareigas.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
L. Postis studijavo tiek Turku, tiek Helsinkio universitetuose, Helsinkio universitete 1942 m. gavo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją apie lyvių kalbos fonetikos istoriją. 4–ajame dešimtmetyje vyko tirti vodų, vepsų ir lyvių kalbas. Studijų metais dirbo Karelijos akademinėje draugijoje, siekusioje prie Suomijos prijungti Rytų Kareliją.
Nuo 1945 m. L. Postis dirbo Suomių filologijos katedros docentu. 1953 m. tapo Helsinkio universiteto Baltijos finų kalbų profesoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1971 m.[2]
L. Posčio tyrimas „From Pre-Finnic to late Proto-Finnic“ („Nuo prafinų iki vėlyvosios protofinų kalbos“) tapo klasikiniu, jame autorius pirmą kartą atskleidė, kad suomių kalbos garsų pokyčiams padarė įtaką germanų kalbos.[3] Tokiu būdu L. Posčio tyrimai padėjo pagrindus Baltijos finų ir germanų kalbų kontaktų tyrimams, kurie vėliau, visų pirma Jormos Koivulehto dėka, suomių kalbos istorijos suvokime padarė revoliuciją. L. Postis tyrė ir Baltijos finų baltizmus.
L. Postis priklausė U. Kekoneno draugų būriui ir 7–ajame dešimtmetyje tapo pagrindiniu suomių kalbotyros organizatoriumi. L. Postis ėjo Helsinkio universiteto Istorinės kalbotyros katedros (dabar Humanitarinių mokslų fakultetas) dekano pareigas ir buvo brandos egzaminų komisijos pirmininkas. L. Postis taip pat atliko svarbų vaidmenį kuriant Suomių kalbos tyrimų centrą. Keijo Lynamos (Keijo Liinamaa) vyriausybėje spėjo padirbėti švietimo ministru. Jis buvo Suomijos mokslų akademijos ir Suomijos mokslo draugijos narys.[2]
1966–1970 m. Suomijos ir Estijos žiūrovams L. Postis tapo žinomas kaip antrasis, greta P. Aristės, TV laidos „Naapurivisa“ („Kaimynų viktorina“) teisėjas (šioje laidoje varžėsi Estijos TSR ir Suomijos komandos).[4]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ellonen, Leena (toim.): Suomen professorit 1640–2007, s. 562. Helsinki: Professoriliitto, 2008. ISBN 978-952-99281-1-8.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Kuka kukin on 1978. Helsinki: Otava. 1978. p. 747. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.
- ↑ Lauri Posti Helsingin yliopisto, Suomen kielen, suomalais-ugrilaisten ja pohjoismaisten kielten ja kirjallisuuksien laitos.
- ↑ „Hietaniemen johdantokurssi Tarton yliopistoon – kuusi kunniatohtoria, kuusi professoria…“. Estofennia. 2012-09-29. Nuoroda tikrinta 2022-07-18.