Pereiti prie turinio

Laura Sintija Černiauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laura Sintija Černiauskaitė
Gimė 1976 m. gruodžio 11 d. (47 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Regimantas Tamošaitis
Veikla prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė
Alma mater Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už „Kvėpavimas į marmurą“, „Benedikto slenksčiai“

Laura Sintija Černiauskaitė (g. 1976 m. gruodžio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytoja, žurnalistė, poetė ir dramaturgė.

1994 m. baigė Vilniaus Senvagės vidurinę mokyklą. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo TV režisieriaus specialybę, bet studijas nutraukė. 2015 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 19981999 m. laisvai samdoma žurnalistė žurnale „Malonumas“, 2000 m. žurnalo vaikams „Genys“ kalbos redaktorė, 20012002 m. žurnalo jaunoms mamoms „Tavo vaikas“ žurnalistė.

2002 m. dalyvavo jaunųjų dramaturgų dirbtuvėse tarptautiniame teatro festivalyje „Bonner Biennale“.

Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Kūriniai versti į slovėnų, bulgarų, italų ir kitas kalbas.

Sutuoktinis – literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Kūrybinė biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji apsakymų knyga „Trys paros prie mylimosios slenksčio“, išleista dar mokantis vidurinėje mokykloje, respublikiniame jaunųjų filologų konkurse laimėjo pirmo laipsnio diplomą už geriausią moksleivišką prozą bei Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. 2000 m. debiutavo kaip dramaturgė. Pjesė „Išlaisvinkit auksinį kumeliuką“ laimėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei „Elfų“ teatro pjesės konkursą ir 2001 m. buvo pastatyta „Elfų“ teatre. 2003 m. išėjo apysakų bei pjesių rinkinys „Liučė čiuožia“. Tais pačiais metais spektaklį pagal pjesę „Liučė čiuožia“ pastatė Valstybinis jaunimo teatras, 2004 m. – režisierius V. Skvorcovas Kazancevo ir Roščino jaunosios dramaturgijos centre Maskvoje. 2004 m. ši pjesė laimėjo pirmąją vietą Berlyno teatrų festivalyje „Theatertreffen“.[1]

Černiauskaitės prozos stilistika artima aukštojo modernizmo estetikai, o jos meninės kalbos metaforiškumas suteikia vaizduojamai tikrovei magiškos prasmės. Kūriniuose dominuoja itin subtilios šeimos gyvenimo, moters ir vyro santykių, merginos tapsmo moterimi temos. Kūrinių stilius pasižymi dideliu psichologiniu pastabumu, žaisminga ironija, švelniu erotiškumu. Tekstuose siekiama perteikti sudėtingus, sunkiai derinamus žmonių tarpusavio santykius, atskleisti subtilius išgyvenimus, vidines veikėjų transformacijas.[2]

  1. Laura Sintija Černiauskaitė. Rašytojai.lt Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Elena Bukelienė. Tarp rašytojo ir skaitytojo, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.