Laura Sintija Černiauskaitė
Laura Sintija Černiauskaitė | |
---|---|
Gimė | 1976 m. gruodžio 11 d. Vilnius |
Sutuoktinis (-ė) | Regimantas Tamošaitis |
Veikla | prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žinomas (-a) už | „Kvėpavimas į marmurą“, „Benedikto slenksčiai“ |
Laura Sintija Černiauskaitė (g. 1976 m. gruodžio 8 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytoja, žurnalistė, poetė ir dramaturgė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. baigė Vilniaus Senvagės vidurinę mokyklą. Lietuvos muzikos akademijoje studijavo TV režisieriaus specialybę, bet studijas nutraukė. 2015 m. baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1998–1999 m. laisvai samdoma žurnalistė žurnale „Malonumas“, 2000 m. žurnalo vaikams „Genys“ kalbos redaktorė, 2001–2002 m. žurnalo jaunoms mamoms „Tavo vaikas“ žurnalistė.
2002 m. dalyvavo jaunųjų dramaturgų dirbtuvėse tarptautiniame teatro festivalyje „Bonner Biennale“.
Nuo 2004 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Kūriniai versti į slovėnų, bulgarų, italų ir kitas kalbas.
Sutuoktinis – literatūrologas Regimantas Tamošaitis.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūrybinė biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji apsakymų knyga „Trys paros prie mylimosios slenksčio“, išleista dar mokantis vidurinėje mokykloje, respublikiniame jaunųjų filologų konkurse laimėjo pirmo laipsnio diplomą už geriausią moksleivišką prozą bei Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. 2000 m. debiutavo kaip dramaturgė. Pjesė „Išlaisvinkit auksinį kumeliuką“ laimėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei „Elfų“ teatro pjesės konkursą ir 2001 m. buvo pastatyta „Elfų“ teatre. 2003 m. išėjo apysakų bei pjesių rinkinys „Liučė čiuožia“. Tais pačiais metais spektaklį pagal pjesę „Liučė čiuožia“ pastatė Valstybinis jaunimo teatras, 2004 m. – režisierius V. Skvorcovas Kazancevo ir Roščino jaunosios dramaturgijos centre Maskvoje. 2004 m. ši pjesė laimėjo pirmąją vietą Berlyno teatrų festivalyje „Theatertreffen“.[1]
Černiauskaitės prozos stilistika artima aukštojo modernizmo estetikai, o jos meninės kalbos metaforiškumas suteikia vaizduojamai tikrovei magiškos prasmės. Kūriniuose dominuoja itin subtilios šeimos gyvenimo, moters ir vyro santykių, merginos tapsmo moterimi temos. Kūrinių stilius pasižymi dideliu psichologiniu pastabumu, žaisminga ironija, švelniu erotiškumu. Tekstuose siekiama perteikti sudėtingus, sunkiai derinamus žmonių tarpusavio santykius, atskleisti subtilius išgyvenimus, vidines veikėjų transformacijas.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trys paros prie mylimosios slenksčio: apsakymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.
- Liučė čiuožia: proza, pjesės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. ISBN 9986-39-292-6
- Artumo jausmas: apysakos, novelės, pjesės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. ISBN 9986-39-395-7
- Kvėpavimas į marmurą: romanas. – Vilnius: Alma Littera, 2006. ISBN 9955-08-996-2
- Benedikto slenksčiai: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2008. ISBN 978-9955-38-140-2
- Kambarys jazmino krūme: apysaka, apsakymas. – Vilnius: Alma Littera, 2009. ISBN 978-9955-38-504-2
- Medaus mėnuo: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. ISBN 978-9986-39-695-6
- Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis: apysaka. – Vilnius: Tyto alba, 2014. ISBN 978-6094-66-006-1
- Hepi fjūčer: novelės (kartu su Renata Šerelyte). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
- Nauja vėjo rūšis: eilėraščiai. – Vilnius: Kauko laiptai, 2015.
- Šulinys: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2009 m. Kazimiero Barėno premija už romaną „Benedikto slenksčiai“
- 2009 m. Europos Sąjungos literatūros premija už romaną „Kvėpavimas į marmurą“
- 2011 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už romaną „Medaus mėnuo“
- 2012 m. Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Nekaltutis“, išspausdintą mėnraštyje „Metai“
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Laura Sintija Černiauskaitė. Rašytojai.lt Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Elena Bukelienė. Tarp rašytojo ir skaitytojo, Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.