Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija
55°37′07″š. pl. 22°14′19″r. ilg. / 55.618601°š. pl. 22.238686°r. ilg.
| Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija |
Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šilalės raj., Laukuvoje, Varnių g. 10A, vykdanti priešmokyklinio, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformalaus švietimo programas. Įstaigos kodas 290329780.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prie Laukuvos bažnyčios veikė mokykla, sunykusi 1700–1721 m. Šiaurės karo metu ir vėl atkurta 1804 m. Atskiro mokyklos pastato nebuvo, vaikai rinkdavosi gerų žmonių namuose, kur juos skaitymo, rašymo, žemaičių ir rusų kalbų mokė patentuoti mokytojai, zakristijonas, o po 1863 m. sukilimo samdyti daraktoriai. 1907 m. įsteigtoje pradinėje mokykloje, kaip ir po metų Varnių gatvėje atidarytoje liaudies mokykloje, pamokos vyko rusų kalba.
Tik 1918 m. įsteigta lietuviška mokykla privačiame name. Tuomet ją lankė vos 20 mokinių, kurių skaičius ketvirtame dešimtmetyje išaugo iki pusantro šimto. Nutiesus pro Laukuvą žemaičių plentą, miestelis atgijo. Mokytojos A. Gaidamavičiutės–Juškevičienės bei vaistininko K. Stopaus iniciatyva, agronomui M. Kaulakiui bei ūkininkams Vėliui bei Gošauskiui remiant, 1938 m. vasarą pradėta statyti 6 komplektų tipinė dviaukštė mūrinė pradinė mokykla, atidaryta 1940 m. birželio 14 d. Pirmuoju jos vedėju tapo A. Monstvilas, kuris 1941 m. birželio 14 d. kartu su šeima buvo ištremtas į Komiją. Prasidėjęs karas sugriovė daugelio žmonių gyvenimus, sovietinė okupacija privertė jaunuolius pamiršti mokslą ir pradėti kovą, įsijungti į rezistenciją. Darbai mokykloje sustojo, juolab, kad kurį laiką ji buvo paversta ligonine.
Besibaigiant vokiečių okupacijai, laukuviškiams pavyko Šilalėje iš progimnazijos į gimnaziją išaugusią mokyklą perkelti į Laukuvą, nes čia buvo visais atžvilgiais gimnazijai tinkamos patalpos, kurių Šilalėje neturėta. 1943 m. rudenį pradėti pirmieji 6 klasių Laukuvos gimnazijos mokslo metai, o 1945 m. išleista pirmoji abiturientų laida, kurioje buvo 6 mokinės. Atidarius Laukuvoje gimnaziją, suaktyvėjo mokinių veikla. 1943-1949 m. Tauragėje kasmet rengta 3 dienų meno saviveiklos bei sporto olimpiada, iš kurios laukuviškiai grįždavo užėmę prizines vietas. Mokinių skaičiui išaugus iki 233 mokyklos patalpų nebeužteko, todėl 1947/1948 m. dalis klasių iškelta į miestelio centre esantį medinį pastatą „Vincentinę“, kur dabar Laukuvos seniūnija. 1949 m. pavasarį išėjo ir antroji gimnazistų laida.
Nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. Laukuvos gimnazija reorganizuojama į vidurinę mokyklą, išsidėsčiusią trijuose pastatuose (Baltieji, Antrieji, Tretieji rūmai). Tai sukeldavo daug nepatogumų, ypač mokytojams, todėl 1963 m., vadovaujant direktoriui A. Bružui, pradėta pirmojo dviejų aukštų mokyklos priestato statyba. Po metų atšvęstos įkurtuvės. Gausėjant mokinių skaičiui (1977\1978 m. jų buvo daugiausia – 778), pastatas vėl plėtėsi, atsirado naujų kabinetų, pastatyti du bendrabučiai, 1970\1971 m. atidaryta Šilalės vaikų–jaunimo sporto mokyklos sekcija, o 1974 m. mokyklos kraštotyros muziejus, prabilęs apie Laukuvos ir jos apylinkių istoriją. 1986–1987 m. iš Šilalės į Laukuvą perkeliama pagalbinė mokykla. 1988 m. pereita nuo kabinetinės sistemos prie klasių (1999 m. vėl grįžta prie kabinetų). Nuo 1991 m. iki 2007 m. Laukuvos vidurinės mokyklos bazėje veikė Šilalės vaikų ir jaunimo sporto mokykla.
1991 m. Švietimo ministerija paskelbė pirmuosius gimnazijų steigimo nuostatus. Ši perspektyva Laukuvoje pasirodė priimtina, tad mokyklos direktorius V. Jurgaitis, direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Bražauskienė, pasitardami su konsultacine taryba, paruošė visus reikalingus dokumentus gimnazijos atkūrimui ir kreipėsi į Kultūros ir Švietimo ministeriją. Laukti ilgai nereikėjo – 1992 m. rugsėjo 1 d. gimnazija atkurta, o 2001 m. jai suteiktas buvusio mokinio, žinomo ne tik Lietuvoje ir Europoje, filosofijos mokslų daktaro, tautosakininko Norberto Vėliaus vardas.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1943–1944 m. Henrikas Mejeris; (ištremtas į Sibirą)
- 1945–1946 m. Vytautas Steponaitis (areštuotas, Pečiora)
- 1946–1949 m. Mykolas Verbauskas.
- 1988-2015 m. Vincas Jurgaitis.
- 2015 m. Raimonda Kauneckienė
- 2020 m. Stasys Baubkus
Žymūs mokiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Norbertas Vėlius, lietuvių etnografas ir religijotyrininkas;
- Petras Bielskis, Klaipėdos universiteto profesorius, režisierius, teatrologas;
- Narsutis Dumbauskas, dviračių sporto meistras;
- Stasė Girčytė, dainininkė;
- Vladas Grinaveckas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius;
- Rimvydas Stropus, Kauno medicinos akademijos prorektorius.