Laukesa (Latvija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Laukesa
latv. Laucesa

Laukesa
55°48′35″š. pl. 26°31′27″r. ilg. / 55.80977°š. pl. 26.52409°r. ilg. / 55.80977; 26.52409 (Laukesa (Latvija))Koordinatės: 55°48′35″š. pl. 26°31′27″r. ilg. / 55.80977°š. pl. 26.52409°r. ilg. / 55.80977; 26.52409 (Laukesa (Latvija))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Sėlija
Savivaldybė Daugpilio savivaldybė
Valsčius Laukesos valsčius

Laukesa (latv. Laucesa) – kaimas Latvijos pietuose, Aukšžemėje, Daugpilio savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietus nuo Daugpilio, prie Laukesos upės, Laukesos valsčius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a.XVIII a. Laukesa priklausė Abiejų Tautų Respublikai, buvo Laukesos valsčiaus centras. Laukesoje katalikų bažnyčia buvo jau XVII a. 1901 m. greta lenkiškų pradėti sakyti pamokslai ir lietuvių kalba. 1904 m. parapiją aplankęs Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis leido bažnyčioje kas trečią sekmadienį giedoti lietuviškai.

1919 m. rugsėjo mėn. Lietuvos kariuomenė užėmė Laukesą. 1921 m. Lietuvos–Latvijos sutartimi vietovė mainais į Palangos valsčių ir kitas Baltijos pajūrio žemes perleista Latvijai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18641925 m. Kalkūnų valsčius
19251945 m. Laukesos valsčius, Alūkstos apskritis
19451990 m. Laukesos apylinkė, Daugpilio rajonas
19902009 m. Kalkūnų valsčius
nuo 2009 m. Laukesos valsčius, Daugpilio savivaldybė


Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. Laukesoje veikė Latvijos lietuvių draugijos skyrius, buvo lietuvių pradžios mokykla (25 mokiniai). 1938 m. bažnyčioje lietuviškai ir latviškai šv. Mišios aukotos kartą per mėnesį, lenkiškai – du kartus.

1904 m. Laukesos valsčiuje buvo 80%, 1914 – 25%, 1930 m. – 14,1%, 1935 m. – 6,8%, 1989 m. – 3%, 1994 m. – 2,9% lietuvių (126 asmenys). [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Garšva. Laukesa 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.