Laukesa (Latvija)
Kitos reikšmės – Laukesa (reikšmės).
| Laukesa latv. Laucesa | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Istorinis regionas | Sėlija |
| Savivaldybė | Aukštutinės Dauguvos savivaldybė |
| Valsčius | Laukesos valsčius |
| Gyventojų | 193 |
Laukesa (latv. Laucesa) – kaimas Latvijos pietuose, Aukšžemėje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietus nuo Daugpilio, prie Laukesos upės, Laukesos valsčiuje. 193 gyventojai (2021 m.).[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVI a. – XVIII a. Laukesa priklausė Abiejų Tautų Respublikai, buvo Laukesos valsčiaus centras. Laukesoje katalikų bažnyčia buvo jau XVII a. 1901 m. greta lenkiškų pradėti sakyti pamokslai ir lietuvių kalba. 1904 m. parapiją aplankęs Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis leido bažnyčioje kas trečią sekmadienį giedoti lietuviškai.
1919 m. rugsėjo mėn. Lietuvos kariuomenė užėmė Laukesą. 1921 m. Lietuvos–Latvijos sutartimi vietovė mainais į Palangos valsčių ir kitas Baltijos pajūrio žemes perleista Latvijai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1864–1925 m. | Kalkūnų valsčius |
| 1925–1945 m. | Laukesos valsčius, Alūkstos apskritis |
| 1945–1990 m. | Laukesos apylinkė, Daugpilio rajonas |
| 1990–2009 m. | Kalkūnų valsčius |
| 2009–2021 m. | Laukesos valsčius, Daugpilio savivaldybė |
| nuo 2021 m. | Laukesos valsčius, Aukštutinės Dauguvos savivaldybė |
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1935 m. Laukesoje veikė Latvijos lietuvių draugijos skyrius, buvo lietuvių pradžios mokykla (25 mokiniai). 1938 m. bažnyčioje lietuviškai ir latviškai šv. Mišios aukotos kartą per mėnesį, lenkiškai – du kartus.
1904 m. Laukesos valsčiuje buvo 80%, 1914 – 25%, 1930 m. – 14,1%, 1935 m. – 6,8%, 1989 m. – 3%, 1994 m. – 2,9% lietuvių (126 asmenys). [2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Laucesa. Informācija par objektu, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2021-07-03.
- ↑ Kazimieras Garšva. Laukesa 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 611 psl.