Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Bendroji informacija
Įkurta	1994 m.
Trumpinys	ŠMM
Tipas	Lietuvos Respublikos ministerija
Agentūros pirmtakė
Jurisdikcija	Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Būstinė	A.Volano g. 2-7 Vilnius, Lietuva
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Jurgita Petrauskienė
Darbuotojų skaičius
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Tinklalapis	www.smm.lt

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse.

Misija ir tikslai

Ministerija formuoja švietimo ir mokslo politikos įgyvendinimą, numato strateginius tikslus visai sistemai ir pavaldžioms institucijoms, nustato švietimo ir mokslo sistemos valdymo ir finansavimo taisykles. Taip pat nustato būtinus kokybės standartus, stebi, analizuoja bei vertina švietimo, studijų ir mokslo rezultatus, teikia siūlymus švietimo, studijų ir mokslo sistemos gerinimo kryptis nacionalinės politikos formuotojui – Seimui.

Ministerijos misija – kiekvienam prieinamas kokybiškas švietimas ir mokslas, padedantis žmogui tapti visaverte asmenybe, gyvenančią pilietiškai aktyvų, socialiai saugų gyvenimą, kurti kūrybišką, imlią kultūrai, solidarią ir atsakingą visuomenę bei konkurencingumu ir žiniomis grįstą ūkį.

Ministerijos tikslai:

• Formuoti valstybės politiką formaliojo švietimo (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų) ir kvalifikacijų sistemos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
• Formuoti valstybės politiką neformaliojo švietimo (ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, kito neformaliojo vaikų švietimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo) srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
• Formuoti valstybės politiką mokymosi visą gyvenimą srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
• Formuoti valstybės politiką švietimo pagalbos srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
• Formuoti valstybės politiką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, technologinės plėtros srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

Struktūra ir vadovai

Ministerija suskirstyta į 4 departamentus bei 25 skyrius:

• Bendrojo ugdymo departamentas:
  • Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrius,
  • Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrius,
  • Švietimo pagalbos skyrius.
• Studijų, mokslo ir technologijų departamentas:
  • Studijų skyrius,
  • Mokslo skyrius,
  • Technologijų ir inovacijų skyrius.
• Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas:
  • Mokyklų veiklos skyrius,
  • Regioninės politikos analizės skyrius,
  • Regioninių mokyklų skyrius

• Mokymosi visą gyvenimą departamentas
  • Profesinio mokymo skyrius,
  • Neformalaus švietimo skyrius,
  • Pedagogų veiklos skyrius.
• Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas:
  • ES paramos valdymo skyrius,
  • ES paramos įgyvendinimo skyrius.
• Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamentas:
  • Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų skyrius,
  • Dvišalio bendradarbiavimo skyrius
• Ekonomikos departamentas:
  • Švietimo ekonomikos skyrius,
  • Mokslo ir studijų ekonomikos skyrius,
  • Investicijų skyrius,
  • Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius.

• Savarankiški skyriai: Užsienio lietuvių skyrius, Strateginių programų biuras, Komunikacijos skyrius, Vidaus audito skyrius, Teisės skyrius, Personalo skyrius, Informacinių sistemų ir dokumentų tvarkymo skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius, Bendrųjų reikalų skyrius.

Pavaldžios institucijos:

• Studijų kokybės vertinimo centras
• Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
• Valstybinis studijų fondas
• Švietimo mainų paramos fondas
• Europos socialinio fondo agentūra

Šiuo metu LR švietimo ir mokslo ministerijai vadovauja Audronė Pitrėnienė. Viceministrai – Rimantas Vaitkus, Edita Tamošiūnaitė, Genoveita Krasauskienė ir Svetlana Kauzonienė. Ministerijos kancleris – Dainius Numgaudis.

Pagrindinės veiklos sritys

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, teikiamas tėvams pageidaujant. Atskirais atvejais (socialinės rizikos šeimų vaikams ar kt.) jis gali būti privalomas. Ikimokyklinį ugdymą teikia valstybiniai bei nevalstybiniai lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai.

Bendrasis ugdymas

Lietuvoje įdiegta 12 metų bendrojo lavinimo sistema.

Pradinis ugdymas

Mokiniai, sulaukę 7 metų, pagal Švietimo įstatymą, privalo ateiti į pirmą klasę. Jei tėvai pageidauja ir jei vaikas yra pakankamai brandus mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jis gali pradėti lankyti mokyklą ir nuo 6 metų. Pradinio ugdymo programa trunka 4 metus, privalomą pradinį išsilavinimą vaikai gali įgyti mokyklose-darželiuose, pradinėse, rečiau – pagrindinėse ar vidurinėse mokyklose.

Pagrindinis ugdymas

Įgiję pradinį išsilavinimą, mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri trunka 6 metus. Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, vidurinės, jaunimo, profesinės mokyklos, gimnazijos. Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – ketverių metų, įgyvendinama 5–8 klasėse ir II dalis – dvejų metų, įgyvendinama 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse.

Lietuvoje mokiniui iki 16 metų mokytis Lietuvoje privaloma. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki 10 klasės. Baigę 10 klasių mokiniai gali pasirinkti laikyti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą iš lietuvių kalbos, gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių k.) ir matematikos. Baigę 10 klasių ir įgiję pagrindinį išsilavinimą, toliau paaugliai gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programą, arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Vidurinis ugdymas

Neprivalomas, paprastai trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III–IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis vidurinėse mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose.

Specialusis ugdymas

teikiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose. Prireikus bendrosios programos gali būti pritaikomos atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius. Mokiniams mokykloje ir kitose įstaigose tėvams, pedagogams gali būti teikiama nemokama specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų ir kitų specialistų pagalba. Ar vaikui reikalingas specialusis ugdymas, nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba ar mokyklos specialiojo ugdymo komisija.

Neformalusis ugdymas

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Profesinis mokymas

Profesinio mokymo sistema apima pirminį ir tęstinį profesinį mokymą bei orientavimą. Už profesinio mokymo sistemą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Ji taip pat yra didžiosios dalies profesinio mokymo įstaigų steigėja. Dauguma profesinio mokymo įstaigų yra valstybės biudžetinės įstaigos, dalis profesinio mokymo įstaigų (13) – viešosios įstaigos).

Profesinėse mokyklose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti 2 arba 3 metai, priklausomai nuo to, ar ji skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, ar ji pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, – 1-1,5 metų. Reikalavimus profesinio mokymo programoms nustato Švietimo ir mokslo ministerijos bendrieji reikalavimai ir Profesinio rengimo standartai. Profesinio mokymo programas rengia šio mokymo tiekėjai bendradarbiaudami su darbdaviais. Mokymo programą sudaro 2 dalys. Viena bendra visai šaliai, nustato profesinės veiklos sritis, kompetencijas, mokymo tikslus ir vertinimo nuostatas. Antra – pasirenkamoji, kuri apima mokymo metodus, dalykų programas, mokymo priemones ir kt.

Baigę profesinio mokymo įstaigą ir išlaikę egzaminus mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą toliau gali studijuoti kolegijose ar universitetuose.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

Neformalusis suaugusiųjų švietimas skirtas sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kvalifikacijų.

Neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali pasirinkti visi asmenys nuo 18 metų. Neformaliojo švietimo paslaugas teikia 60 suaugusiųjų mokyklų, centrų ar bendrojo lavinimo mokyklų su suaugusiųjų klasėmis visose šalies savivaldybėse, taip pat viešosios ir privačios institucijos.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra akcentuojama 2008 m. atnaujintoje Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje.

Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas.

Mokytojų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas, veiklos vertinimas (atestacija)

Lietuvoje dirba daugiau nei 40 tūkstančių mokytojų (kartu su profesinėmis mokyklomis 2009–2010 m. m. dirbo 43 710 mokytojų). Per mokslo metus mokytojai privalo 5 dienas skirti kvalifikacijai tobulinti. Kiekvienoje savivaldybėje veikia mokytojų švietimo centrai, kuriuose pedagogai gali tobulinti kvalifikaciją, šias paslaugas taip pat teikia įvairios nevalstybinės įstaigos. Veikia mokytojų atestacijos sistema. Mokytojų atestacijos nuostatai nustato keturias mokytojų kvalifikacines kategorijas: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto. Mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas savo noru šių nuostatų nustatyta tvarka gali atestuotis ir siekti įgyti bet kurią vieno ar kelių mokomųjų dalykų (ugdymo sričių, profesinio mokymo programų) kvalifikacinę kategoriją.

2008–2009 m.m. buvo atestuota 87,5 mokytojų.

Nuo 2010 metų stojantieji į pedagogines specialybes privalo laikyti motyvacinį testą. Motyvacijos testas leidžia atrinkti labiausiai motyvuotus stojančiuosius. Geriausiai studijuojantieji būsimieji pedagogai skatinami papildoma tiksline 400 litų (apie 115 eurų) stipendija.

Studijos

Studijų ir mokslo politiką Lietuvoje formuoja Seimas, o įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras ir kt. Studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Pagal formą gali būti skirtingo intensyvumo: nuolatinės ir ištęstinės.

Koleginės aukštojo mokslo studijos

orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, nuolatinės studijos dažniausiai trunka 3 metus, ištęstinės – 4 metus. Praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos. Baigusiesiems suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintieji praktinės veiklos patirties ir baigę papildomąsias studijas (trukmę nustato pati aukštoji mokykla), toliau gali studijuoti universitetų magistrantūroje.

Kolegines studijas vykdo kolegijos (valstybinės ir nevalstybinės).

Universitetinės studijos

labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, kai susiejama pirmoji ir antroji pakopa (pvz., medicinos studijos). Nuolatinės bakalauro studijos trunka dažniausiai 4 metus. Ištęstinės – dažniausiai 5 metus. Bakalauro studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys. Baigę studijas, absolventai įgyja bakalauro laipsnį. Toliau galima tęsti studijas magistrantūroje, tai trunka 1,5-2 metus. Norintieji rinktis akademinę veiklą po magistrantūros gali studijuoti doktorantūroje (4 metai).

Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Trečiosios pakopos studijos

Trečiosios pakopos (mokslo ir meno doktorantūros) studijas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Doktorantūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

Laipsnio nesuteikiančias studijų programas (rezidentūros, pedagogų rengimo) gali vykdyti universitetai ir/arba kolegijos. Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus, suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

Integruoti mokslo studijų ir verslo centrai (slėniai)

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra siekiama sukurti Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus.

Slėniai plėtojami pagal atskiras jų plėtros programas, parengtas atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje nustatytus tikslus, uždavinius, steigimo sąlygas.

Saulėtekio slėnis

Slėnio vieta	Saulėtekio alėja, Vilnius
Iniciatoriai	Vilniaus universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Fizinių ir technologijos mokslų centras VšĮ „Saulėtekio slėnis
Partneriai	VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas Lazerių ir šviesos mokslų technologijų asociacija Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA Žinių ekonomikos forumas VšĮ Intechcentras
MTEP kryptys	Lazeriai ir šviesos technologijos Medžiagotyra ir nanotechnologijos Puslaidininkių fizika ir elektronika Civilinė inžinerija
Tikslas	Sukurti integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) fiziniams, technologijos ir civilinės inžinerijos sektoriams plėtoti: verslui kurti, fundamentiniam ir taikomajam mokslams, konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos šių MTEP krypčių specialistams rengti.
Skiriamos lėšos	322,232 mln. Lt.

„Saulėtekio“ programos projektai, finansavimas

Projektas	Skiriamos lėšos, mln. Lt	Finansuojanti institucija
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimas	200,3	ŠMM
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro plėtra	18,9	ŠMM
Tarptautinės prieigos lazerinio komplekso „Naglis„sukūrimas“	11,43	ŠMM
Vismaliukų investicinės inovacinės zonos sukūrimas	19,5	ŪM / privačios lėšos
Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Technologijų perdavimo baro infrastruktūros sukūrimas	10,5	ŪM / privačios lėšos

Santaros slėnis

Slėnio vieta	Santariškės – Visoriai, Saulėtekio alėja, Vilnius
Iniciatoriai	Vilniaus universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Inovatyvios medicinos centras Gamtos tyrimų centras VU ligoninės Santariškių klinikos VšĮ „Visorių informacinių technologijų parkas“
Partneriai	UAB „Fermentas“ UAB „Sicor Biotech“ UAB Teltonika Farmacinės pramonės įmonių asociacija
MTEP kryptys	Biotechnologija; Inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; Ekosistemos ir darnus vystymasis; Informatika ir komunikacijų technologijos
Tikslas	Sukurti biotechnologijos, molekulinės medicinos ir biofarmacijos, inovatyvių medicinos technologijų, ekosistemų ir darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijų technologijų sektorių plėtrai Lietuvoje skirtą Slėnį, įgalinantį kurti verslą ir plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, konkurencingą tarptautinėje rinkoje, taip pat rengti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus šiose MTEP kryptyse.
Skiriamos lėšos	330,904 mln. Lt.

„Santaros“ programos projektai, finansavimas

Projektas	Skiriamos lėšos, mln. Lt	Finansuojanti institucija
Jungtinio Gyvybės mokslų centro sukūrimas	125,37	ŠMM
Jungtinio inovatyvios medicinos centro įsteigimas	51,2505	ŠMM
Jungtinio gamtos tyrimų centro (JGTC) įkūrimas	15,030	ŠMM
Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas	5,4	ŠMM
Informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) ir biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos (BIO) technologijų parkų ir įmonių plyno lauko investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas	26,770	ŪM
BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1-os ir 2-os sekcijų pastatymas ir įrengimas	12,905	ŪM
Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro statyba ir įrengimas	13,9	SAM
Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastato rekonstrukcijas	5	AM

Santakos slėnis

Slėnio vieta	Kaunas
Iniciatoriai	Kauno technologijos universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos energetikos institutas
Partneriai	UAB koncernas „Achemos grupė“ AB „Kauno tiltai“ UAB „MG Baltic Investment“
MTEP kryptys	Darnioji chemija (apimant biofarmaciją) Mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos Ateities energetika (apimant aplinkos inžineriją) Informacinės ir telekomunikacinės technologijos
Tikslas	Įkurti Slėnį, kuriame būtų atliekami viešieji ir privatūs tyrimai, steigiamos žinioms imlios įmonės ir teikiamos žinioms imlios paslaugos.
Skiriamos lėšos	254,459 mln. Lt.

„Santakos“ programos projektai, finansavimas

Projektas	Skiriamos lėšos, mln. Lt	Finansuojanti institucija
Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas KTU	117,257	ŠMM
Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas	22,5	ŠMM
„Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro sukūrimas	53	ŠMM
Slėnio „Santaka“ technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės sukūrimas	28,412	ŪM

Nemuno slėnis

Slėnio vieta	Kaunas
Iniciatoriai	Lietuvos žemės ūkio universitetas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Agrarinių ir miškų mokslų centras Kauno technologijos universitetas
Partneriai	UAB „Arvi“ ir ko; UAB koncernas „Achemos grupė“ UAB „Kauno grūdai“ UAB „Utenos mėsa“ ir kiti privatūs partneriai
MTEP kryptys	Agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė Maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas
Tikslas	Plėtojant turimą bazę, sukurti specializuotą šakinį integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) „Nemunas“, turintį infrastruktūrą, tinkamą žemės, miškų ir maisto ūkio sektorių viešiesiems ir privatiems tyrimams bei studijoms, taip pat sąlygas kurti žinioms imlias verslo įmones.
Skiriamos lėšos	190,236 mln. Lt.

„Nemuno“ programos projektai, finansavimas

Projektas	Skiriamos lėšos, mln. Lt	Finansuojanti institucija
Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas	80,289	ŠMM
Gyvūnų sveikatingumo, mitybos ir gyvūninių žaliavų mokslo ir studijų infrastruktūros plėtra, mokslinio potencialo konsolidacija	30,303	ŠMM
Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija	8,433	ŠMM
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro (KTPC) ir jo infrastruktūros sukūrimo 1 etapas. Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos steigimas	3,799	ŪM
Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ KTPC ir jo infrastruktūros sukūrimo 2 etapas. KTPC infrastruktūros ir jo materialinės bazės formavimas	8,828	ŪM

Jūrinis slėnis

Kitaip - Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa.

Slėnio vieta	Klaipėda
Iniciatoriai	Klaipėdos universitetas Gamtos tyrimų centras
Partneriai	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Verslo įmonių asociacijos
MTEP kryptys	Jūros technologijos Jūros aplinka
Tikslas	Sukurti slėnį Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, skirtą konkurencingam tarptautinėje rinkoje fundamentiniam ir taikomajam mokslui plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams Lietuvos jūriniam sektoriui rengti.	Skiriamos lėšos	206,842 mln. Lt.

„Jūrinio“ slėnio programos projektai, finansavimas

Projektas	Skiriamos lėšos, mln. Lt	Finansuojanti institucija
Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas	89,181	ŠMM
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra jūriniame slėnyje	22,239	ŪM
Aplinkos tyrimų laivo įsigijimas	10,5	AM
Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas	5	ŽŪM

Istorija

Ministerija įkurta 1994 m. liepos 1 d., išskaidžius iki tol veikusią Kultūros ir švietimo ministeriją. Pirmuoju ministru paskirtas prof. Vladislavas Domarkas.

Ministrai

	Ministras	Paskirtas	Delegavusi partija
Kultūros ir švietimo ministrai (1990–1994)
	Darius Kuolys	1990 m. kovo 17 d.	-
	Dainius Trinkūnas	1992 m. gruodžio 2 d.	LDDP
Švietimo ir mokslo ministerija (nuo 1994)
	Vladislavas Domarkas	1994 m. birželio 9 d.	LDDP
	Zigmas Zinkevičius	1996 m. gruodžio 4 d.	Lietuvos krikščionių demokratų partija
	Kornelijus Platelis	1998 m. gegužės 1 d.	Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)
	Algirdas Monkevičius	2000 m. spalio 27 d.	Naujoji sąjunga (socialliberalai)
	Remigijus Motuzas	2004 m. lapkričio 29 d.	Lietuvos socialdemokratų partija
	Roma Žakaitienė	2006 m. liepos 6 d.	Lietuvos socialdemokratų partija
	Algirdas Monkevičius	2008 m. gegužės 27 d.	Naujoji sąjunga (socialliberalai)
	Gintaras Steponavičius	2008 m. lapkričio 28 d.	Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
	Dainius Pavalkis	2012 m. gruodžio 13 d.	Darbo partija
	Audronė Pitrėnienė	2015 m. birželio 2 d.	Darbo partija
	Jurgita Petrauskienė	2016 m. gruodžio 13 d.	Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ministerijos pastato (A. Volano g. 2/7) istorija

XVI a. viduryje šioje vietoje stovėjo didiko Hornostajaus namas. Vėliau jis priklausė Mikalojui Radvilai Rudajam. 1577 m. Radvila Rudasis dvarelį dovanojo evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu namas stovėjo dabartinėje šiaurės vakarų korpuso vietoje ir turėjo bokštą su laikrodžiu. Sklypas buvo aptvertas aukšta mūro tvora su vartais į dabartinę Andriaus Volano gatvę.

1639 m. pastatą apgriovė katalikų minia, mat, reformatai buvo apkaltinti šaudę į Šv. Mykolo bažnyčią. 1641 m. evangelikų reformatų bendruomenė buvo iškelta už mūro sienos.

1755 m. miesto pastatų sąraše pastatas yra paminėtas, bet nenusakyta jo būklė.

XIX a. pirmoje pusėje savininkas teisėjas Mikuličius rekonstravo pastatą į trijų aukštų gyvenamąjį namą.

1804 m. universitetas pirko iš Mikuličiaus šį namą. Čia įsikūrė Vilniaus universiteto chemijos kolegija, gyveno profesoriai, tarp jų – Pranciškus Smuglevičius (iki mirties 1807 m.) Pranciškus Smuglevičius gyveno š.v. korpuso p.v. dalies 3-ajame aukšte. Tuo metu jis vadovavo Vilniaus universiteto piešimo ir tapybos katedrai. Čia jis turėjo studiją, kurią lankydavo mokiniai. P. Smuglevičius pirmasis ėmė ruošti Lietuvai dailininkus profesionalus, pirmasis parėmė piešimo ir tapybos dėstymą mokslo pagrindais, vertais aukštosios mokyklos vardo. Pats buvo išėjęs rimtą akademinę mokyklą Romoje ir turėjo daugiametį pedagoginį patyrimą, rengdamas profesionalus dailininkus privačioje dailės mokykloje Varšuvoje.

1809–1810 m. pagal architekto Šulco projektą pastatas rekonstruotas, įrengta amfiteatrinė chemijos laboratorija. 1820 m. pagal architekto Karolio Podčašinskio projektą pastatyta mūro tvora. 1842 m. pastate įsikūrė pirmosios Vilniaus gimnazijos bendrabutis. Matyt, tuo metu buvo pastatytas š.r. korpusas, salė padalinta į du aukštus, jos kupole sudėtos lubos.

1924 m. pagal architekto Julijaus Kloso projektą rūmai rekonstruoti, pritaikyti švietimo kuratorijai. Tada buvo padarytas naujas pagrindinis įėjimas ir nauja reprezentacinė laiptinė su kolonomis š.v. korpuso š.r dalyje, panaikintas XIX a. metalinis stogelis virš jų, įrengtas per du aukštus piliastrinis aprėmintas portalas. Gerokai pakito ir interjeras. Daug kur buvo užmūrytos durys, perstatytos krosnys, įrengti laiptai, dvi poros kolonų. Restauruota salė (panaikintos aukštų perdangos, vietoje langų padarytos nišos, salės apšvietimui iškirsti du arkiniai langai tokie, kaip langas, užmūrytas statant š.r. korpusą. Vietoj šio lango padarytas įėjimas į balkoną, padarytas salės portalas, suvienodintose nišose išmūrytos krosnys. Salės paradinės durys išpuoštos kolonų motyvais, vietoje buvusių dviejų durų vakarinėje sienoje (nišose) įrengtos vienerios per vidurį, suvienodintos iki šiol buvusios skirtingų formų nišos, jose išmūrytos naujos apvalios krosnys.

Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įsikūrė Švietimo ministerija. 1974–1975 m. pastatas rekonstruotas pagal Žvaigždro Drėmos projektą.

Nuorodos

• Oficialus LR švietimo ministerijos tinklalapis