Kužnia

Koordinatės: 54°32′24″š. pl. 92°04′48″r. ilg. / 54.5400°š. pl. 92.0800°r. ilg. / 54.5400; 92.0800
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kužnia (rus. Кужня) – buvusi miško kirtėjų gyvenvietė Manos Belogorjės kalnuose (Rytų Sajano atšaka), Sisimo (Jenisiejaus dešinysis intakas) kairiajame krante, apie 125 km į pietus nuo Krasnojarsko, Balachtos rajonas, Krasnojarsko kraštas, Rusija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1930 m. Kužnią įkūrė per kolektyvizacijąUžbaikalės ištremti rusai ūkininkai. 19391940 m. į kolektyvizaciją iš Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos buvo ištremta lenkų, beveik visi jie mirė nuo bado. Antrojo pasaulinio karo pradžioje atvežta suomių, jie 1947 m. išvyko į Suomiją, ir Pavolgio vokiečių, 1950 m. ar 1951 m. – vakarų ukrainiečių.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. birželio mėn. į Kužnią iš TSRS okupuotos Lietuvos ištremta apie 70 šeimų. Darbingi tremtiniai toli nuo Kužnios kirto mišką, kiti gyvenvieteje rūpinosi malkomis, maistu, arklių pašaru. 19571959 m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą. Jiems išvykus Kužnia sunyko. 19891990 m. kai kurių tremtinių palaikai iš Kužnios kapinių palaidoti Lietuvoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldona JuodvalkytėKužnia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 354 psl.

54°32′24″š. pl. 92°04′48″r. ilg. / 54.5400°š. pl. 92.0800°r. ilg. / 54.5400; 92.0800