Kretingos Šv. Jurgio koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°53′39″š. pl. 21°14′36″r. ilg. / 55.894169°š. pl. 21.243291°r. ilg. / 55.894169; 21.243291

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kretingos Šv. Jurgio koplyčia
Kretinga, šv. Jurgio koplyčia.JPG
Savivaldybė Kretingos rajonas
Gyvenvietė Kretinga
Adresas Vilniaus g. 19A
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta ~1839 m.

Kretingos Šv. Jurgio koplyčiakoplyčia, stovinti Kretingoje, Senosiose kapinėse Vilniaus gatvėje. Ją supa kapinių paminklai ir antkapiniai kryžiai. Priešais koplyčią įrengtoje aikštelėje stūkso perskelto akmens paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (arch. E. Giedrimas). Šalia šios koplyčios pastatyta Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos kapo koplyčia.

2005 m. Šv. Jurgio koplyčia įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 30636).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archyvų dokumentuose minima nuo XIX a. pradžioje kapinių pietinėje dalyje stovėjusi nedidelė medinė koplyčia su Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Jos vietoje apie 1839 m. pastatyta akmenų mūro koplyčia. Į ją buvo perkelta medinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, įrengtas medinis Nukryžiuotojo altorius.

Apie 1857 m. iš apleistos senosios bažnytinių kapinių Šv. Jurgio koplyčios – Kretingos bažnyčios šventoriaus koplyčios – į ją perkeltas Šv. Jurgio altorius, o pačią koplyčią pradėta vadinti šv. Jurgio titulu.[2] Joje buvo šarvojami mirusieji, laikomos šv. Mišios, atliekamos liturginės apeigos.

Koplyčios prienavyje 1891 m. puošniame sarkofage buvo palaidotas grafas Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Karstas buvo pastatytas specialiai išmūrytoje nišoje. Jo sūnui Aleksandrui naujosiose kapinėse (kitoje gatvės pusėje) pastačius Tiškevičių šeimos koplyčią, grafo palaikai 1893 m. perkelti į jos kriptą.

1941 m. apdegus Kretingos bažnyčiai, pamaldas teko rengti šioje koplyčioje. 1944 m. spalio 10 d. puolanti Raudonoji Armija miestą apšaudė iš toliašaudės artilerijos pabūklų, koplyčia buvo apgriauta. Kelis dešimtmečius griuvėsiai buvo apleisti. Sovietų valdžia jos atstatyti neleido, o uždariusi kapines ruošėsi nugriauti.

1988 m. lapkričio 1 d. priešais koplyčią buvo atidengtas vienas pirmųjų atgimusioje Lietuvoje paminklas lietuvių tautos kančioms atminti (aut. architektas Edmundas Giedrimas), o konsekravo Kretingos bažnyčios parapijos klebonas Bernardas Talaišis. Tai kryžmai perpjautas ir ant stačiakampio postamento pakeltas akmens paminklas.

Atgimimo pradžioje koplyčios pastato griuvėsiai buvo grąžinti Kretingos katalikų parapijos religinei bendruomenei. Jos vadovo Stanislovo Rumeikos rūpesčiu koplyčia pagal architekto E. Giedrimo projektą 19891990 m. atstatyta. Ją 1990 m. lapkričio 1 d. pašventino Mažesniųjų brolių ordino kunigas Astijus Kungys.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios pastatas akmenų mūro, vienaukštis. Pastato planas - pailgas stačiakampis su trisiene apside šiaurės vakarų pusėje, virš kurios yra trišlaitė piramidinė stogo dalis su metaliniu ažūriniu kryželiu. Pagrindinis tūris dengtas dvišlaičiu stogu. Priekinis fasadas su trikampiu frontonu pietryčių pusėje atgręžtas į Vilniaus gatvę ir pagrindinių kapinių vartų pusę. Frontono plokštuma dengta pilku tinku, žemiau įrengtas pusiau apskritas švieslangis. Frontono viršūnėje yra trikampis atikas su iškylančiu metaliniu kryžiumi. Pastato priekyje yra pusiau uždaras prieangis su trimis arkinėmis angomis–įėjimais. Centre įrengta plati ir žema, pusiau apskrita anga, šonuose – siauros ir aukštos. Koplyčios vidus - vienos patalpos, lubos atkartoja stogo formą. Virš įėjimo - niša, į kurią patenkama mediniais laiptais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 30636 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. Senosios Kretingos kapinės – miesto istorijos perlas. pajurionaujienos.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka