Kraujamilčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kraujamilčiai (angl. blood meal; rus. кровяная мука) – iš kraujo gaminami milteliai, naudojami kaip azoto trąša ir baltyminis pašaras. Kraujamilčiai paprastai gaminami perdirbant skerdyklų šalutinį produktą – galvijų kraują, bet gaminami ir iš kiaulių bei paukščių kraujo.

Kraujamilčiuose paprastai būna 13,25% azoto, 1,0% fosforo ir 0,6% kalio. Iš kitų organinių trąšų kraujamilčiai išsiskiria dideliu kiekiu azoto. Turi daug baltymų (apie 80% masės), geležies (900 mg/kg), tokių aminorūgščių kaip treoninas (laisvo – 0,05%), histidinas (5%), lizinas, metioninas.

Sodininkai kraujamilčius barsto soduose kaip triušių atbaidymo priemonę.[1][2]

Kraujamilčiai gana plačiai naudojami kaip pašarų priedai[3] galvijams, žuvims ir paukščiams. Kraujamilčiai pasižymi didele lizino koncentracija. Kai kuriose šalyse pašarams naudojamus kaulamilčius prieš šeriant maišo su melasa.[4]

Kraujamilčiai skiriasi nuo kaulamilčių žymiai didesniu azoto kiekiu. O kaulamilčiai turi žymiai daugiau fosforo. Kraujamilčių allternatyva yra plunksnamilčiai ir liucernų miltai.[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (1997) Review: Rodale's All-New Encyclopedia of Organic Gardening: The Indispensable Resource for Every Gardener. Rodale Press. ISBN 978-0-87596-743-1.
  2. (1994) Solar gardening: growing vegetables year-round the American intensive way. Chelsea Green Publishing. ISBN 978-0-930031-69-5.
  3. (1915) Feeds and feeding: a hand-book for the student and stockman. Henry-Morrison.
  4. King'ori, AM; Tuitoek, JK; Muiruri, HK (1998). „Comparison of fermented dried blood meal and cooked dried blood meal as protein supplements for growing pigs.“. Tropical animal health and production 30 (3): 191–6. PMID 9719848. 
  5. „Using Blood Meal To Improve Your Garden Soil“.