Liucernų miltai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Liucernų miltai (angl. lucerne meal, alfalfa meal; vok. Luzernegrünmehl) – miltų pavidalo gaminys, gaunamas dirbtinai išdžiovinus ir sumalus jaunas mėlynžiedes ar margąsias liucernas (Medicago sativa, Medicago x varia). Gaminį gali sudaryti iki 20 proc. kartu išdžiovintų ir sumaltų varpinių žolių ar dobilų priemaišų. Naudojami kaip pašarų priedas.

1930 m. imta komerciniu mastu dirbtinai džiovinti liucernos žolę siekiant kuo labiau išsaugoti jos maistingąsias savybes. Po 1945 m. JAV dideliais kiekiais iš liucernų gaminami liucernų miltai. Į juos perdirbama apie 2% liucernos derliaus.

Liucernų miltų gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant gauti daug karotino ir baltymų turinčius liucernų miltus liucernos žolę reikia nupjauti reikiamoje augimo stadijoje, o džiovinti reikia kuo arčiau augimo vietos, nes nupjautoje žalioje žolėje sparčiai mažėja karotino kiekis. Nupjauta liucernos žolė smulkinama tiesiog lauke. Tuo metu žaliosios masės drėgnis yra 78-82%. Pakrauta į sunkvežimius ji gabenama į džiovyklą (angl. dehydrator), kuri paprastai būna ne toliau kaip 16 km nuo liucernos laukų. Tenai masė perkraunama į bunkerį, iš kur tiekiama į ilgą besisukantį būgnišką džiovintuvą, kuriame džiovinama iki +930 °C įkaitintu oru.[1] Iš džiovintuvo išeinančios išdžiovintos masės temperatūra būna +120-150 °C, kad neimtų anglėti. Daugelyje džiovyklų liucernų masė per džiovintuvą pereina 3 kartus, kol drėgnis sumažėja iki 8%. Džiovinta masė smulkinama spragiliniu malūnu (angl. hammer mill) ir pakuojama į maišus gabenimui ar sandėliavimui. Džiovyklos produktyvumas paprastai yra apie 1 t liucernų miltų per valandą.

Dalis liucernų miltų presuojami, taip gaunant liucernų granules. Lyginant su miltais granulės užima mažiau vietos ir nedulka.

Jungtinėse Amerikos Valstijose liucernų miltų džiovyklos efektyviai išnaudojamos valstijose, kur daugiau mėnesių per metus galima pjauti liucernų žolę. Čia pranašumą turi Kalifornija, kur liucernos augimo sezonas ilgesnis. Pietų Kalifornijoje ir Arizonoje liucerna pjaunama ištisus metus, tad čia liucernų miltų gamybos verslas labai perspektyvus.[1]

Liucernų miltų sudėtyje būna daugiau baltymų, karotinų ir riebalų, jei miltai gaminami iš nesubrendusios jaunos žolės. Todėl liucerna paprastai pjaunama iki sužydint.

Standartiniai liucernų miltai pardavinėjami kelių rūšių pagal baltymų kiekį (turintys 13, 15 ar 17% baltymų ir atitinkamai mažiau kaip 33, 30 ar 27% celiuliozės skaidulų).[1]

Liucernų miltai turi apie 1,5 karto daugiau baltymų negu kukurūzų ar kviečių grūdai. Liucernų baltymuose yra tokių būtinųjų aminorūgščių kaip argininas, lizinas, treoninas ir triptofanas. Kita svarbi liucernų miltų dalis yra vitaminai. Paukštininkystėje intensyviai penint svarbu kad paukščiai gautų pakankamą kiekį vitaminų, tuomet maksimaliai išnaudojamos pašarų maisto medžiagos ir paukščiai maksimaliai sparčiai auga. Kokybiškuose liucernų miltuose karotino būna apie 200-300 dalių milijone dalių miltų. Liucernų miltuose taip pat gausu riboflavino, vitamino E, cholino, folio ir pantoteno rūgščių, vitamino K. Vitamino C būna daug žalioje liucernų masėje, bet gaminant miltus didžioji dalis jos suyra.

Problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojant liucernų miltus paukštininkystėje problemą sudaro juose esanti celiuliozė, kurios paukščių virškinimo sistema negali suvirškinti kaip kad virškina atrajotojų (galvijų, avių) skrandžiai. Ši paukščių pašarų celiuliozė lieka neišnaudota. Ši problema sprendžiama gaminant mažiau celiuliozės turinčius liucernų miltus specialiai paukščiams iš liucernų lapų ir jaunų stiebų, tokie miltai angliškai vadinami leaf meal ('lapų miltai').

Karotino skilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liucernų miltų gamybos ir pardavinėjimo versle dabar svarbi problema yra karotino kiekio išsaugojimas. Liucernų miltai dažnai yra pasirenkami būtent dėl juose esančio karotino. Prekiautojai šiais miltais suinteresuoti prekiauti tokiu gaminiu, kuris turi garantuotą karotino kiekį. Tuo tarpu garantijos įmanomos tik ribotos, nes karotino kiekis nuolat mažėja, kai miltai saugomi kambario temperatūroje, o kuo saugomų miltų temperatūra aukštesnė, tuo sparčiau skyla karotinas.

Karotino nykimas stabdomas laikant miltus:

  • žemoje temperatūroje,
  • inertinių dujų atmosferoje (orą keičiant azotu ar kitomis bedeguonėmis dujomis).

Abu šie metodai didina liucernų miltų kainą.

Tiriamas ir trečias būdas - antioksidantų įmaišymas. Jau žinomi keli antoksidantai, kurių pakanka įmaišyti apie 0,125% miltų masės. Liucernų miltai su tokiais antioksidantais, laikomi pusę metų kambario temperatūroje išlaiko apie 70% karotino. Prieš imant taikyti šį metodą komerciškai reikia nustatyti, ar šie antioksidantai nėra nuodingi.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Brother G.H., Murray C.W., Griffiths F.P. Concentrates and Meals of Alfalfa