Kraštai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Kraštai
2010 05 08Kraštai70.JPG

Kraštai
Koordinatės 56°07′52″š. pl. 24°32′38″r. ilg. / 56.131°š. pl. 24.544°r. ilg. / 56.131; 24.544 (Kraštai)Koordinatės: 56°07′52″š. pl. 24°32′38″r. ilg. / 56.131°š. pl. 24.544°r. ilg. / 56.131; 24.544 (Kraštai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybės vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Krinčino seniūnija
Gyventojų skaičius 171 (2011 m.)
Altitudė 42 m
Commons-logo.svg Vikiteka: KraštaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kraštaĩ
Kilmininkas: Kraštų̃
Naudininkas: Kraštáms
Galininkas: Kraštùs
Įnagininkas: Kraštaĩs
Vietininkas: Kraštuosè

Kraštai – kaimas Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Raubonių, 1,5 km į pietryčius nuo kelio Pasvalys-Biržai, prie Biržų rajono ribos.

Yra Kraštų koplyčia, Pajiešmenių mokyklos pradinio ugdymo skyrius, biblioteka. Saugomas Kraštų miško ąžuolas.

Bendruomenės namai, 2017 m.
Renginių vieta

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvęs Kraštų dvaras (dešinėje – koplyčios varpinė)
Buvusi Kraštų plytinė

1585 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Kraštų dvaras. 1775 m. dvarų dūmų surašyme dvare, priklaususiame baronams Ropams, buvo 12 dūmų. XIX a. pradžioje Kraštų palivarkas priklausė Toplickiams. 1907 m. likusio be paveldėtojų dvaro valdytoja tapo Biržų apskritis. Jame 1929 m. įkurta našlaičių prieglauda.

1931 m. buvusioje dvaro arklidėje atidaryta pradžios mokykla, kuriai vadovavo mokytojas A. Stonkus. 1971 m. pastatyta nauja mokykla, bet 19911999 m. mokykla neveikė. 1949 m. įkurta biblioteka. 1958 m. atidarytas medicinos punktas.[2]

Kraštų plytinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1885 m. pradėjo veikti Kraštų plytinė, plytomis aprūpinusi Pasvalio ir Biržų statybas. Geros kokybės iš vietinio molio gaminamos plytos buvo paklausios. 1921 m. pro Kraštus nutiestas siaurasis geležinkelis Joniškėlis-Biržai, kurio atšaka nutiesta iki plytinės. 19231940 m. plytinė išsiplėtė, atidarytas kalkių cechas, 1938 m. pastatytas aukščiausias apskrityje 59 m. kaminas, apdainuotas net krašto himne („Kur aukštas kaminas Kraštų į dangų galvą kelia…“) 1939 m. pradėjo veikti naujas plytinės cechas. Plytoms degti žiedinėje krosnyje buvo naudojamos durpės, po Antrojo pasaulinio karo – dar ir akmens anglis.

1948 m. plečiant plytinę nugriauta senoji Kraštų šv. Antano koplyčia.

Gamykla keletą kartų buvo modernizuota, pastatytos tunelinės džiovinimo kameros, nauja kalkių degimo krosnis. Žaliava kalkėms buvo vežama iš Kirdonių dolomito karjero. Išeksploatavus Kraštų molio karjerus, kuriuos rekultivavus buvo užveisti Naradavos sodai, molis buvo vežamas iš Pajiešmenės, vėliau ir iš tolimesnių karjerų, tačiau toli transportuoti žaliavą buvo brangu.

Lietuvoje pastačius kelias silikatinių plytų gamyklas, mažosios molio plytų gamyklos pradėtos uždarinėti. 1967 m. Kraštų plytinėje buvo įsteigta įkalinimo įstaiga, kurioje baigiantys atlikti bausmę kaliniai gamino molinius švilpukus ir kitus suvenyrus. Tai, matyt, nepasiteisino, nes netrukus „lageris“ buvo uždarytas. 19751997 m. kaime veikė Joniškėlio statybinių medžiagų gamyklos cechas. Jį uždarius plytinė likviduota.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.
1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[4] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
13 63
(dvare)
395 511 428 327 291 283 171


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Kraštai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 722 psl.
  3. Kraštai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 203 psl.
  4. Kraštai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 385 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]