Korališkasis trapiadyglis

Hericium coralloides
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Korališkasis trapiadyglis(Hericium coralloides)

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Papėdgrybūnai ( Basidiomycota)
Eilė:	Voveraitiniečiai ( Cantharellales)
Šeima:	Dyglutiniai ( Hydnaceae)
Gentis:	Dyglutis ( Hydnum)
Rūšis:	Korališkasis trapiadyglis ( Hericium coralloides)

Index Fungorum

Binomas

Hericium coralloides
(Scop.) Pers., 1794

Sinonimai

Hydnum coralloides

Hydnum laciniatum

Hydnum stalactiticum

Hydnum ramosum

Hydnum abietinum

Hydnum caput-ursi

Hydnum aciculare

Hydnum novae-zealandiae

Hericium laciniatum

Hericium ramosum

Hericium abietinum

Hericium alpestre f. caput-ursi

Hericium reichii

Hericium caput-ursi

Hericium ramosum f. caput-ursi

Medusina coralloides

Merisma coralloides

Manina coralloides

Manina caput-ursi

Dryodon coralloides

Dryodon acicularis

Friesites caput-ursi

Friesites coralloides

Clavaria madreporaeformis

Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – dyglutinių šeimai, priklausantis, IV kategorijos, valgomas grybas. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma viso labo tik 15 šio grybo radimviečių. Šis grybas dar dažnai aprašomas, pagal sinonimą Hydnum coralloides. Lietuvoje vartojamas dar kitas grybo pavadinimas Koralinis trapiadyglis. Didžiausios grėsmės šiam grybui – stambių lapuočių medienos nuokritų šalinimas iš lapuočių ir mišrių miškų bei dirvožemio sausinimas.

Išvaizda

Vaisiakūniai 20 – 40 cm skersmens, šakoti, minkšti, mėsingi, balti, grybui senstant, ruduoja, kietėja; jo šakos iš visų pusių apaugusios 1-2 cm ilgio baltais, smailiais, žemyn palinkusiais dygliais. Trama balta, minkšta, džiūdama, kaip ir visas grybas paruduoja. Sporos su vienu riebaliniu lašeliu, beveik rutuliškos (jų masė balta), 4-5x3-4 μm. Išvaizda primena koralus.

Augavietė

Būdingos jų augavietės – drėgni lapuočių miškai bei mišrūs miškai su dideliu negyvos medienos kiekiu. Didžiausia tikimybė šį grybą pasitaiko rasti ant beržų virtuolių, tačiau jis taip pat randamas ir ant kitų lapuočių medžių rūšių – drebulių, klevų bei guobų. Lietuvoje, žinomos tik kelios radimvietės Biržų, Joniškio, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose.

Sezonas: rugpjūtis – spalis