Pereiti prie turinio

Konstancija Petrikaitė-Tulienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konstancija Petrikaitė-Tulienė
Gimė 1906 m. rugsėjo 27 d.
Maskva, Rusija
Mirė 1999 m. birželio 12 d. (92 metai)
Kaunas
Veikla dailininkė, keramikė, skulptorė, grafikė

Konstancija Petrikaitė-Tulienė (1906 m. rugsėjo 27 d. Maskvoje – 1999 m. birželio 12 d. Kaune) – Lietuvos dailininkė, keramikė, skulptorė, grafikė.

Gimė Rusijoje, išeivių iš Lietuvos šeimoje. Po Pirmojo pasaulinio karo šeima grįžo į gimtinę. Konstancija Ukmergės gimnazijoje baigė keturias klases, nuo 1924 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Už dalyvavimą bendrakursių akcijoje prieš pedagogą Kajetoną Sklėrių iš mokyklos buvo pašalinta. Įsidarbino braižytoja Žemės ūkio ministerijoje, o 1934 m. baigė Adomo Galdiko vadovaujamą grafikos kursą ir įgijo Kauno meno mokyklos diplomą.

Po baigimo dirbo įvairiose taikomosios dailės srityse: lakštinėje grafikoje, kūrė plakatus, ekslibrisus, dekoratyvines lėkštes ir vazas, skulptūras, projektavo žaislus. Viena pirmųjų Lietuvoje ėmėsi metalo plastikos, pramokusi amato iš Ukmergėje kalviavusio tėvo. Amato įgūdžiai, sujungti su 19251934 m. Kauno meno mokykloje įgytomis profesinėmis žiniomis, išsyk buvo pastebėti ir įvertinti.

Perėjimas iš grafikos į pastelinę tapybą – teminis ir žanrinis pasikeitimas dailininkės kūrybiniame kelyje. Tačiau fragmento pomėgis, kameriškumas, jausminis prioritetas perėjo ir į pastelinę tapybą. Dažniausias šio kūrybos periodo motyvas – portretai.[1][2]

1937 m. dailininkė gavo užsakymą Paryžiaus pasaulinei parodai įrengti pano Lietuvos žemės ūkio plėtrai iliustruoti. Parodos rengėjai šį darbą įvertino „Grand prix” diplomu. Po dvejų metų vykusiai Niujorko pasaulinei parodai K. Petrikaitė–Tulienė per pusmetį sukūrė Lietuvos kaimo vestuves vaizduojančią skulptūrų kompoziciją. Parodos komisarė Magdalena Avietėnaitė 1940 m. nurodė šį, apie dvidešimt skulptūrų jungiantį, kūrinį perduoti saugoti Lietuvos ambasadai Vašingtone.

19641965 m. Niujorke vėl vyko Pasaulinė paroda. Viename iš paviljonų – Better Living centre – JAV lietuviai įrengė vitriną su K. Petrikaitės–Tulienės kompozicija „Lietuviškos vestuvės”, atvežtą iš pasiuntinybės Vašingtone. Prie vitrinos nuolat budėjo tautiniais drabužiais apsirengusi lietuvaitė, kuri lankytojams aiškino kas čia vaizduojama. 1995 m. lėlių kolekcija iš Vašingtono buvo atsiųsta į Tėvynę ir restauruota, nuo 2008 m. ji saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Dar tarpukariu išgarsėjo piešiniais Stepo Zobarsko sukurtai pasakai „Brolių ieškotoja“ (Kaunas: Sakalas, 1938). Gyvendama Lietuvos TSR dailininkė taip pat iliustruodavo vaikiškas knygas. Ypač pavykusiomis pripažįstamos iliustracijos Charles Perrault pasakai „Pelenė“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1951 m. ir 1957 m.); didaktinei knygai „Mano dienelė“ (Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958 m.) ir kt. Už piešinius Elenos Binkauskienės vadovėliui „Namų ruoša“ (Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1960 m.) apdovanota Liaudies ūkio pasiekimų parodos Maskvoje medaliu. Iš viso dailininkė iliustravo apie trisdešimt Lietuvos vaikams skirtų knygų.

K. Petrikaitė–Tulienė vaikystėje buvo tėvo – Ukmergės kalvio – pagalbininkė, o 1938 m. pirmoji Lietuvoje pradėjo dirbti metalo plastikos srityje. Jau po Antrojo pasaulinio karo parke Palangoje atidengta jos dekoratyvinė metalo skulptūra „Birutė”. Menininkė surengė penkias personalines parodas, jos darbų yra įsigiję Lietuvos dailės ir M.K.Čiurlionio dailės muziejai. Ukmergės krašto muziejaus fonduose saugoma šimto lėlių kompozicija „Dainų ir šokių ansamblis kolūkyje”.

  • Žvėrių paradas. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1945. – 16 p.: iliustr.
  • Ąsotėlis: eilėraščiai vaikams. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947. – 32 p.: iliustr.
  • Pasaulinės parodos Paryžiuje „Grand prix” diplomas, 1937 m.
  • Liaudies ūkio pasiekimų parodos medalis Maskvoje, 1960 m.
  1. https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/1580837
  2. Rūta Purvinaitė. Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 212