Kodrai (draustinis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 47°8′0″ š. pl. 28°28′0″ r. ilg. / 47.13333°š. pl. 28.46667°r. ilg. / 47.13333; 28.46667

Arklys Kodri rezervate

Kodri (rumun. Codrii) – pats seniausias mokslinis draustinis Moldavijoje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinis yra netoli Lozovo kaimo, kuris yra Strešenio rajone, maždaug 50 km nuo Kišiniovo.

Draustinis įkurtas 1971 m. rugsėjo 27 d. Iš pradžių saugomos teritorijos plotas buvo 2740 ha, įskaitant griežtai saugomą 732 ha ploto zoną. 1982 m. vyriausybės nutarimu teritorija praplėsta iki 5175 ha. Dabar draustinio plotas užima 12 300 ha plotą.

Draustinis suskirstytas į tris funkcines zonas:

  • griežtai saugoma zona, kurios plotas 720 ha, apima retų gyvūnų ir augalų buveines. Čia draudžiama bet kokia žmogaus veikla, išskyrus mokslinius tyrimus.
  • buferinė zona, kurios plotas 4357 ha, iš visų pusių supa griežtai saugomą zoną.
  • pereinamoji zona, kurios plotis bevei 2 km, supa buferinę zoną. Šioje zonoje yra gyventojų ir valstybės žemės ūkio paskirties plotų.

Augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinio augaliją sudaro daugiau nei 1000 skirtingų rųšių augalų (67 rūšys kerpių, 334 rūšys grybų, 69 rūšys samanų ir kt.). Pagrindiniai medžiai – ąžuolas ir bukas. Draustinio teritorijoje yra vaizdinga atlaja, veikia „Gamtos muziejus“.

Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinyje galima sutikti beveik visą centrinės ir vakarų Europos miško fauną, kurią sudaro 52 rūšys žinduolių, 151 rūšis paukščių, 8 rūšys roplių, 10 rušių varliagyvių ir daugiau nei 8000 rušių vabzdžių. 10 paukščių rūšių įrašytos į Moldavijos raudonąją knygą. Tai vienintelis Moldavijos rezervatas, kuriame reguliariai atliekami bestuburių tyrimai.