Knėžai

Koordinatės: 56°02′17″š. pl. 21°25′37″r. ilg. / 56.038°š. pl. 21.427°r. ilg. / 56.038; 21.427 (Knėžai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Knėžai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Knėžai
Knėžai
56°02′17″š. pl. 21°25′37″r. ilg. / 56.038°š. pl. 21.427°r. ilg. / 56.038; 21.427 (Knėžai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 2
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Knėžaĩ
Kilmininkas: Knėžų̃

Knėžai (arba Kniežai) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 3 km į pietus nuo Grūšlaukės, į rytus nuo kelio  2327  VaineikiaiGrūšlaukėMedininkai , prie Akmenos. Kaimas įsikūręs prie kelio  2327  VaineikiaiGrūšlaukėMedininkai , abipus Akmenos upės ir kairiojo jos intako Raudonupio, dešiniajame kito Akmenos intako Ąžuolupio krante. Šiaurės rytinė ir pietinė kaimo dalis yra Ąžuolijos miške.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas susiformavo XIX a. viduryje, plėšininėje Grūšlaukės ir Vaineikių miškų žemėje. Pirmąkart paminėtas 1866 m.[2]

1866 m. buvo 5,[3] 1923 m. – 7 ūkiai.[4]

19441951 m. šalia kaimo esančiame Grūšlaukės-Vaineikių miškų masyve bazavosi Žemaičių apygardos, Kardo partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Pokariu šiaurės vakarinė kaimo žemių dalis prijungta prie Kumpikų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611880 m. Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
18801915 m. Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19151918 m. Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis
19191950 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Šlaveitų apylinkė, Kretingos rajonas
19541995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.
1866 m. 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11]
47 2 51 46 32 13 8 8 2


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 378, BS, b. 2547. – L. 844–845
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111 (Kviežų k.)
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.