Klusiškių miškai
56°3′ š. pl. 23°43′ r. ilg. / 56.050°š. pl. 23.717°r. ilg.
Klusiškių miškai, Lygumų miškai – miškai, esantys Pakruojo ir Šiaulių rajono savivaldybės teritorijose, 7 km į šiaurės vakarus nuo Pakruojo.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plotas 7400 ha, mišku apaugę 6250 ha. Susideda iš Bitaičių, Juknaičių, Klusiškių, Montaičių, Telišionių, Parkulpio miškų. 69 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Pakruojo ir Šiaulių miškų urėdijoms. Klusiškių miškų šiaurės rytų pakraštys siekia Mūšą, per juos teka Mūšos intakai Šiladis, Pala ir Tilka. Paviršius lygus.
Medynai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miško augavietės labai derlingos įmirkusios. 95 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 5 % apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 11 %, beržynų yra 43 %, eglynų 33 %, drebulynų 10 %, uosynų 7 %, ąžuolynų 3 %, juodalksnynų 2 %, pušynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 33 %, pusamžiai medynai 30 %, bręstantys 14 %, brandūs 23 %. Medynų vidutinis amžius 45 m., bonitetas 1,6, skalsumas 0,76, tūris 183 m³/ha. Kasmet priauga 3,7 m³/ha.
Fauna
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miškuose gausu elnių ir kitų kanopinių gyvūnų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukmedžio girininkijoje yra 2 paminklai Lietuvos partizanams ir viena žydų genocido vieta.
1944–1953 m. Klusiškių miškuose veikė Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Klusiškių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 296 psl.