Klemen Pisk
Klemen Pisķ | |
---|---|
Gimė | 1973 m. liepos 31 d. Kranj |
Veikla | poetas, rašytojas, vertėjas, muzikantas |
Klemen Pisķ (g. 1973 m. liepos 31 d. Kranj, Slovėnija) – slovėnų poetas, rašytojas, vertėjas ir muzikantas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1990 m. jis buvo Slovėnijos studentų laikraščio „Tribuna“ redakcijos narys. Studijuodamas slavistiką Liublianoje, jis didžiąją laiko dalį skyrė lenkų kalbai. Nuo 2000-ųjų iki 2004-ųjų rašė recenzijas slovėnų dienraščiui „Delo“ ir radijui.[1]
Kaip poetas, slovėnų literatūrinėje scenoje pasirodė su pirmuoju poezijos rinkiniu „Labas vakaras“ (1998), toliau sekė „Visoko in nagubano prapočelo“ (Aukšta ir susiraukšlėjusi pirmapradė priežastis 2000) ir „Mojster v spovednici“ (Meistras klausykloje, 2002).[2]
Novelė „Džizo” (Džizas) buvo išversta į lietuvių kalbą (vertėja Laima Masytė) ir pasirodė trumposios slovėnų prozos antologijoje „Auksas kišenėje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009).[3] Novelė „Vilnius“ 2009 metais buvo publikuota Amerikos literatūros žurnale „Fiction Fix“ ir gavo redakcijos premiją[4] (novelė buvo paskui publikuota žurnale „Lituanus“.
2012 metų liepą jis pasirodė čekų leidyklos „Větrné mlýny“ organizuotame festivalyje „Měsíc autorského čtení“ (Autorių skaitymo mėnuo), kuris vyko 4 miestuose – Brno, Košice, Ostravoje ir Vroclave.[5] 2014 m. suomių kultūros asociacija „Nouren Voiman Liitto“ jį išrinko vilos „Sarkia“ svečiu Sysmä mieste.[6]Jo literatūros darbai buvo išversti į daugelį užsienio kalbų ir publikuoti daugiau negu 20 užsienio literatūros žurnalų (Manuskripte,[7] Lichtungen,[8] Lituanus, Tvar, Arkadia, Fiction Fix etc). Išverstos knygos buvo išleistos Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje[9] ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Autorius verčia iš lietuvių ir lenkų kalbų. 2003 m. pavasarį jam paskirta kultūros studijų instituto stipendiją Varšuvoje, kaip literatūros vertėjui iš lenkų kalbos. Nuo 2006-tųjų iki 2009-tųjų jis gyveno Vilniuje, kur jis tobulino lietuvių kalbos žinias. 2009-taisiais dalyvavo Antrajame pasaulio lenkų literatūros vertėjų kongrese.[10] Vertėjas dalyvavo ir keturiuose lietuvių literatūros vertėjams skirtuose seminaruose, Nidoje (2008), Biržuose (2011), Druskininkuose (2013) ir Kėdainiuose (2015). 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį dalyvavo Lietuvių literatūros vertėjų rezidencijų programoje Vilniuje. 2015 m. spalį jam paskirtas Lietuvių kultūros instituto apdovanojimas už nuopelnus garsinant lietuvių literatūrą pasaulyje.[11]
Kaip dainininkas, gitaristas ir grupės „Žabjak trio“ dainų autorius, išleido dvi CD: „Doktor Pisķa počasni sving“ (Daktaras švilpiniuoja lėtą svingą, 2001) ir „Aristokrat“ (Aristokratas, 2004).[12]
Bibliografija[13]
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Eilėraščiai
- Labas vakaras. Ljubljana: Mladinska knjiga, 1998.
- Visoko in nagubano prapočelo. Novo mesto: Goga, 2000.
- Mojster v spovednici. Grosuplje: Mondena, 2002.
- Trumpoji proza
- Pihalec. Ljubljana: Nova revija, 2008.
- Radijo pjesės
- Lahko noč, Matija Čop. Ljubljana: Radio Slovenija, 1997.
- Ose pa ne letijo. Ljubljana: Radio Slovenija, 1999.
- Pihalec. Ljubljana: Radio Slovenija, 2012.
- Kritikos
- Stihi pod nadzorom. Ljubljana: VBZ, 2004.
- Išverstos knygos
- Tych kilka słów. Vertėjas Marcin Mielczarek. Warszawa: Cudzysłów, 2005.
- Pustovník a vlk. Vertėjai Saša Poklač ir Miloslav Vojtech. Bratislava: Univerzita Komenského, 2009.
- Vilnius. Vertėjas Shay Robert Wood. Amazon.com, 2010.
- Za krzakiem majaczącego ślimaka. Vertėja Marlena Gruda. Mikołów: Instytut Mikołowski, 2015.
- Foukač. Vertėjas Petr Mainuš. Brno: Albert, 2015.
- Kaip vertėjas iš lietuvių kalbos
- Zgodbe iz Litve, Antologija sodobne litovske kratke proze (Lietuvių trumposios prozos antologiją, atrinko ir išvertė Klemen Pisķ: Juozas Aputis, Laura Sintija Černiauskaitė, Ričardas Gavelis, Romualdas Granauskas, Jurga Ivanauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Saulius Tomas Kondrotas, Jurgis Kunčinas, Danielius Mušinskas, Sigitas Parulskis, Bronius Radzevičius, Antanas Ramonas, Kazys Saja, Renata Šerelytė, Jolita Skablauskaitė, Bitė Vilmaitė). Ljubljana: Sodobnost International, 2007.
- Sigitas Parulskis: Tri sekunde neba (Trys sekundės dangaus). Ljubljana: Modrijan, 2008.
- Kazys Boruta: Baltaragisov mlin (Baltaragio malūnas). Ljubljana: Vodnikova založba, 2011.
- Laura Sintija Černiauskaitė: Dihanje v marmor (Kvėpavimas į marmurą). Ljubljana: Sodobnost International, 2012.
- Vytautė Žilinskaitė: Potovanje na Tandadriko (Kelionė į Tandadriką). Ljubljana: Sodobnost International, 2013.
- Tomas Venclova: Stičišče (Sąnkirta). Ljubljana: Beletrina, 2014.
- Jurga Ivanauskaitė: Čarovnica in dež (Ragana ir lietus). Maribor: Pivec, 2014.
- Kęstutis Kasparavičius: Podvodna zgodba (Povandenio istorija). Ljubljana: Sodobnost International, 2014
- Vytautas Stankus: Vsak hip se bo začelo (Tuoj, tuoj, tuoj prasidės). Ljubljana: Beletrina, 2015.
- Kęstutis Kasparavičius: Trapaste zgodbe (Kvailos istorijos). Ljubljana: Sodobnost International, 2015.
- Ingrida Vizbaraitė: Junaček Travček in njegova pustolovščina (Karžygiuko istorija). Ljubljana: Sodobnost International, 2015.
- Kęstutis Kasparavičius: Mala zima (Mažioji žiema). Ljubljana: Sodobnost International, 2015.
- Kęstutis Kasparavičius: Izginula slika (Dingęs paviekslas). Ljubljana: Sodobnost International, 2016.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jezik in slovstvo, 1995/96, nr.3
- ↑ Slovėnijos virtuali biblioteka Archyvuota kopija 2016-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.rsleidykla.lt/auksas-kiseneje
- ↑ Fiction Fix 6, 2009
- ↑ Autorių skaitymo mėnuo. Archyvuota kopija 2016-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilos Sarkia svečiai Archyvuota kopija 2016-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalo Manuskripte rašytojai
- ↑ Lichtungen, nr. 82, 2000 Archyvuota kopija 2016-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Moravijos biblioteka
- ↑ Kongreso nuotraukos
- ↑ Straipsnis Lietuvos kultūros institutas pagerbė vertėją Archyvuota kopija 2016-10-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Slovėnijos virtuali biblioteka Archyvuota kopija 2016-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Slovėnijos virtuali biblioteka Archyvuota kopija 2016-11-07 iš Wayback Machine projekto.