Klaipėdos krašto plaukimo sąjunga

Klaipėdos krašto plaukimo sąjunga (vok. Memelländische Schwimmverband) – istorinė sportinio plaukimo organizacija tarpukario Klaipėdoje.

Priešistorė

Uostamiesčio gyventojai jūreiviai ir žvejai privalo mokėti gerai plaukti. Savo gebėjimus laikytis ir judėti vandenyje geriausiai įvertinti besivaržant su kitais. Nors Klaipėdos mieste ir apylinkėse gausu gamtos sukurtų atviro vandens plotų (Kuršių marios, Baltijos jūra, Danės upė), tačiau sportinėms plaukimo varžyboms jie netiko – rungtyniauti trukdo povandeninės srovės, bangos ir vėjai. Bene seniausios žinios apie bandymus įsirengti atvirą plaukimo sporto baseiną siekia XIX a. pr., kai į miestą atsikėlė gyventi ir Frydricho miesto mokykloje Senamiestyje pradėjo dirbti gimnastikos mokytojas Heinrichas Cymas (vok. Heinrich Ziem). Jo pastangų dėka, 1831 m. Danėje buvo atitvertas plotas, kuriame buvo plaukiojama. XIX a. septintame dešimtmetyje aktyviai veikė mokytojas Gotlybas Štangė (vok. Gottlieb Stange), daug miesto berniukų jam buvo dėkingi už įgytą sugebėjimą plaukti. Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdoje plaukimas buvo kultivuojamas Vyrų gimnastikos draugijoje, o 1920 m. liepos mėn. prie tos organizacijos įsteigta atskira plaukimo sekcija.

Klaipėdos krašto plaukimo sąjunga

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vieninteliame Lietuvos uostamiestyje veikė trys sportinį plaukimą kultivavusios organizacijos: „Poseidonas“, „Sportinio plaukimo draugija“ ir „Sportinio plaukimo klubas“. Visos jos įėjo į „Klaipėdos krašto plaukimo sąjungą“, kuri savo veiklą baigė Antrojo pasaulinio karo metais. (Faktiškai tai buvo Krašto vandens sporto federacija, nes kartu su plaukimo rungtimis buvo kultivuojami ir šuoliai į vandenį, ir vandensvydis).

Poseidonas

Po Pirmojo pasaulinio karo norinčių plaukti Klaipėdoje buvo tiek daug, kad 1922 m. buvo įkurtas savarankiškas plaukimo klubas, pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono vardu. Pirmuoju pirmininku tapo advokatas Švelnius (vok. Schwellnus), vėliau vadovavimą perėmė švietimo inspektorius Hiulzenas (vok. Huelsen). Paskutiniu vadovu buvo vidurinės mokyklos mokytojas Vilhelmas Rode (vok. Wilhelm Rohde). Klubo nariai treniravosi atvirame baseine Malkų (dab. Uosto) gatvėje. Jaunoji pamaina buvo ruošiama kiek kareiviškai, kai treneris išrikiuotiems vaikams komanduodavo: „Daryk viens! Daryk du!“ ir t. t. Tokios muštro pamokos miestiečių tarpe sukėlė daug apkalbų.

Besiplečiant uostui, iš klubo ši teritorija buvo atimta, bet Kuršių marių pakrantėje suteikta nauja – apie 300 m už Smiltynės kurhauzo. Pradiniame laikotarpyje tarp narių pasižymėjo Edita Hilpert, Triušius, Demišius, Alfredas Neuendorfas ir kt.; vėliau broliai Makareiniai, Vilis Zabrovskis, A.Sabalius, Reimeris ir kt. Ypač garsėjo krauliu plaukęs Alfredas Finkas – daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas; 1937 m. jis buvo pašauktas tarnybon į Pirmąjį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulką Kaune ir kurį laiką atstovavo Kauno jachtklubo komandą.

Sportinio plaukimo draugija

Norinčių ir mėgstančių plaukti skaičius mieste augo ir 1927 m. atskilę nuo „Poseidono“ įkūrė naują organizaciją – „Klaipėdos sportinio plaukimo draugiją“ (vok. Schwimm–Sport–Verein Memel). Vadovavo apželdinimo specialistas Kleinas (vok. Klein), o po jo mirties – žmona Elly Klein, kuri kartu kuravo ir moterų sekciją. Vėliau pirmininkavo švietimo inspektorius Vilis Lapatas (vok. Willy Lapat). Už „Poseidono“ bazės Smiltynėje draugija įrengė mokomąjį plaukimo baseiną, kur klaipėdiečius kviesdavo į plaukimo pamokas. Nors užsiėmimuose, skirtingai nuo „Poseidono“ pamokų, buvo mokoma ne kritikuotais kareiviškais metodais, miestiečių didesnio dėmesio jie nesulaukė. Medinių polių įrėmintame plote beveik nebuvo vandens apykaitos, todėl sanitarinės sąlygos jame buvo prastos. Pajėgesni plaukikai: Helga Lapatienė (Lietuvos rekordininkė), Horstas Kleinas, broliai Zomeriai ir kt.

Sportinio plaukimo klubas

1932 m. buvo įsteigta nauja organizacija – „Klaipėdos sportinio plaukimo klubas 1932 m.“ (vok. Memeler Schwimm-Club von 1932), kuris specializavosi išskirtinai vyrų plaukime. Savo baseino neturėjo, naudojosi „Sportinio plaukimo draugijos“ baze Smiltynėje, kol po poros metų prie geležinkelio tilto per Dangę įsirengė laikiną plaukimo vietą. 1936 m. upėje prie Luizės dvaro buvo atidarytas klubui priklausęs puikus plaukimo baseinas (visgi jis turėjo didelį trūkumą – buvo toli nuo miesto centro). Vėliau klubui pavyko įstvirtinti prie Klaipėdos pilies ir jo nariai galėjo treniruotis apsauginiame kanale. Vadovai: Maksas Gruberis (vok. Max Gruber), po to Ernstas Domšaitis (vok. Ernst Domscheit). Garsiausi plaukikai: Emilis Šidaitis ir Paulius Grigošius (abu šalies rekordininkai), Valteris Reidys, Herbertas Kaelanderis, broliai Kiseliai, Vilis Frišaitis, Valteris Paulis, Ervinas Aušraitis ir kt. Klubas buvo stiprus plaukimo krūtine rungtyje.

Varžybos

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, uostamiesčio sportininkai gana vėlai pradėjo dalyvauti šalies varžybose. „Poseidono“ plaukikai 1931 metų rugpjūčio 2 d. ne itin sėkmingai atstovavo Lietuvai pirmosiose tarptautinėse varžybose Rygoje – jose visas pirmąsias vietas iškovojo latviai ir estai. Tais pačiais metais rugpjūtyje Rygoje vyko tarptautinis vandensvydžio turnyras, kurį laimėjo „poseidoniečiai“, finale 4:2 įveikę vietos „Baltiją“. 1934 m. Jūros šventės proga įvyko pirmas Kauno ir Klaipėdos plaukikų mačas. Varžomasi buvo Danėje, tarp Pilies ir Biržos tiltų; ant krantų susirinkę tūkstančiai sirgalių palaikydavo savo mėgiamus sportininkus. Uostamiesčio plaukikai praktikuodavo ir ilgo nuotolio distancijas: pvz., nuo Dangės upės iki populiaraus restorano „Strandvilla“ prie švyturio. 1935 m. klaipėdiečių klubai įstojo į KKR Vandens ir žiemos sporto sąjungą. Daugkartiniu šalies čempionu ir rekordininku tapo Alfredas Finkas; estafetėje 4 x 100 m garsėjo „poseidoniečių“ komanda: V. Makareinis, A. Sabalius, F. Otas, A. Finkas. Kombinuotoje estafetėje 3 x 100 m šalies rekordas priklausė A. Polianui, P. Gregošiui, E. Šidaičiui. Lietuvos moterų plaukimo rekordininkėmis buvo H. Ypataitė (100 m laisvu stiliumi) ir H. Lopatienė (100 m krūtine ir 100 m nugara). Tuo metu iš devynių šalies vyrų rekordų klaipėdiečiams priklausė aštuoni, o moterų – visi.

Šaltiniai

• H.D. Schwimmfest des Schwimmsklubs „Poseidon“ // Memeler Dampfboot Nr. 194, 20 August 1930, S. 2
• Paul Lerchhoff. Auf die Startplätze! – Los!!! // Memeler Dampfboot Nr. 5, 5 März 1951, S. 5–6
• Heinrich Doering. Der Schwimmsport in Memel // Memeler Dampfboot Nr. 22, 20 November 1966, S. 301–302
• Memeler Schwimmkameraden in Sandkrug // Memeler Dampfboot Nr. 4, 12 April 1974, S. 74
• Hans Adam. Erinerungen eines Memeler Schwimmers // Memeler Dampfboot Nr. 15, 5 August 1969, S. 7
• Vladas Kupstys, Ilona Judita Zuozienė. Plaukimas // Lietuvos sporto enciklopedija