Plaukimas krūtine

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Maiklas Felpsas plaukia krūtine 2008 metais Missouri Grand Prix.

Plaukimas krūtine yra plaukimo stilius, kuomet plaukiant plaukiko krūtinė ir liemuo nesisuka. Tai yra populiariausias rekreacinio plaukimo stilius dėl to, kad plaukiant galva būna virš vandens santykinai ilgiausiai, be to plaukiant krūtine galima patogiai plaukti ir lėtai. Dažniausiai mokantis plaukimo stilių daugelis pradeda nuo plaukimo krūtine. Nepaisant to varžybose plaukimas krūtine reikalauja ištvermės ir jėgos kaip ir kiti plaukimo stiliai.

Technika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukiant krūtine atliekami simetriški rankų ir kojų judesiai (panašūs į varlės) horizontalioje plokštumoje su nedideliais kūno svyravimais aukštyn žemyn.[1]

Kvėpavimas derinamas su rankų judesiais. Vienam rankų grybšniui tenka vienas įkvėpimas ir vienas atsispyrimas kojomis, po kurio vyksta judesys pirmyn.

Pradedant rankų grybšnį galva iškeliama iš vandens ir įkvepiama (galima ir vėliau įkvėpti), tiesiant rankas į priekį veidas vėl panardinamas į vandenį ir pradedamas iškvėpimas pro burną arba pro nosį.

Santykinai lėtai kojos pritraukiamos rankų grybšnio pabaigoje ir staigiai tiesiamos lanku išorėn atgal vidun – tiesiant rankas į priekį.

Varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukimo varžybos vyksta 25 ir 50 m baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose. [2]

  • 50 m. krūtine
  • 100 m. krūtine
  • 200 m. krūtine

FINA taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau yra pateikiamos oficialių FINA taisyklių vertimas. Šios taisyklės taikomos oficialių plaukimo varžybų metu.[3]

SW 7.1 Po starto ir po kiekvieno posūkio, plaukikas gali atlikti vieną grybšnį ranka atitraukiant ją atgal iki kojų, tuo metu plaukikas gali būti po vandeniu. Bet kuriuo metu iki pirmojo plaukimo krūtine kojų smūgio po starto ir po kiekvieno posūkio yra leidžiamas vienas peteliškės kojų smūgis.

SW 7.2 Nuo pirmojo rankos grybšnio po starto ir po kiekvieno posūkio, kūnas turi būti ant krūtinės. Nėra leidžiama apsisukti ant nugaros bet kuriuo metu, išskyrus posūkio metu po prisilietimo prie sienos ten, kur yra leidžiamas apsisukimas bet kuriuo būdu jei kūnas yra ant krutinės atsitraukimo nuo sienos metu. Nuo pat pradžių, ir visos rungties metu grybšnio ciklas turi būti vienos rankos grybšnis ir vienos kojos smūgis tokia pačia tvarka. Visi rankų judesiai turi būti atliekami vienu metu ir toje pačioje horizontalioje plokštumoje be kintančių judesių.

SW 7.3 Rankos turi būti stumiama pirmyn kartu nuo krūtinės ant, po arba virš vandens. Alkūnes turi būti po vandeniu, išskyrus paskutinio grybšnio metu prieš posūkį, posūkio metu ir per paskutinį grybšnį ties finišu. Rankos turi būti atitraukiamos atgal ant arba po vandens paviršium. Rankos negali būti atitraukiamos atgal toliau klubo linijos, išskyrus pirmo grybšnio po starto arba kiekvieno posūkio metu.

SW 7.4 Kiekvieno pilno ciklo metu, plaukiko galvos dalis turi skirti vandens paviršių. Galvos turi išskirti vandens paviršių prieš rankos pasukamos į vidų plačiausiu antrojo grybšnio dalies metu. Visi kojų judesiai turi būti atliekami vienu metu ir toje pačioje horizontalioje plokštumoje be kintančių judesių.

SW 7.5 Kojos turi būti pasuktos į išorę stumiamosios smūgio dalies metu. Kintantys judesiai arba peteliškės kojų smūgiai žemyn yra draudžiami, išskyrus atvejus paminėtus SW 7.1. Kojomis išskirti vandens paviršių yra leidžiama išskyrus atvejį kuomet po to seka peteliškės kojų smūgis žemyn.

SW 7.6 Kiekvieno posūkio ir rungties pabaigos metu, prisilietimas turi būti atliktas abejomis rankoms neliečiant vienai kitos vienu metu ant, virš arba po vandens paviršiumi. Paskutinio grybšnio metu prieš apsisukimą ir prieš finišą grybšnis ranka, po kurio neseka smūgis koja yra leistinas. Galva gali būti panardinta po paskutinio traukimo ranka prieš prisilietimą, jeigu jis išskiria vandens paviršių kažkurio metu per paskutinįjį pilną ar nepilną ciklą prieš paliečiant.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]