Kijevo Pečerų laura
50°26′3″ š. pl. 30°33′33″ r. ilg. / 50.43417°š. pl. 30.55917°r. ilg.
| Šv. Sofijos soboras ir susiję pastatai, Kijevo Pečerų laura | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
 | |
| Vieta |  Ukraina |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv |
 Nuoroda |
(angl.) (pranc.): 527 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1990 (14-oji sesija) |
| Pavojuje | nuo 2023 |
 Vikiteka: | Kijevo Pečerų laura |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Kijevo Pečerų laura[1] (ukr. Києво-Печерська лавра) – stačiatikių vienuolynas Kijeve, Ukrainoje.[2] Vienas iš pirmųjų vienuolynų Rusioje, įkurtas 1051-aisias. Kunigaikštis Sviatoslavas II dovanojo vietą vienuolyno statybai ir netrukus ten išaugo nuostabios akmeninės šventyklos, nuspalvintos paveikslais, vienuolių celės, įkurtos uolose, pilies bokštai ir kiti statiniai. Įkūrėju laikomas vienuolis Antonijus ir vienas pirmųjų jo mokinių Feodosijus. XII a. vienuolynas gavo „lauros“ (ypač didelio ir pagrindinio vienuolyno) statusą (pasak kitų šaltinių – 1598 m.).[1]
1592–1688 m. buvo Konstantinopolio patriarchato stauropigija (statusas, suteikiantis nepriklausomybę nuo vietinės valdžios), nuo 1688 m. – Maskvos stauropigija. Antrojo pasaulinio karo metu, sovietų kariuomenei besitraukiant, 1941 m. lapkričio 3 dieną pagrindinę katedrą susprogdino sovietų NKVD.[3] Sovietų spauda sabotažu melagingai apkaltino vokiečius.[4] Po ilgo rekonstrukcijos laikotarpio, atstatyta katedra buvo iškilmingai atidaryta 2000 m. rugpjūčio 24 d.[4] 2026 m. birželio 14 d. Rusijos dronų ataka stipriai apgadino pagrindinę katedrą ir sukėlė gaisrą.[3][2]
Lauros vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosiose uolose yra saugomi šventi Dievo žmonių kaulai, tarp jų – Iljos Muromiečio, apie kurį parašyta nemažai pasakų, bent penkiolika Gediminaičių ir jų šeimyniškių. Lauros teritorijoje yra Piotro Stolypino kapas.
Šiuo metu Laura dalinama į dvi dalis: Žemutinė laura priklauso Ukrainos Stačiatikių bažnyčiai (pavaldžiai Maskvos patriarchatui), o Aukštutinė laura – nacionaliniam istorijos ir kultūros instituto draustiniui. Įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, vienas iš septynių Ukrainos stebuklų.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Vitalijus Mockus. Kijevo Pečorų laura. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- 1 2 Ponomariovaitė, Goda (2026-06-15). „Bumblauskas apie Rusijos smūgį Kyjivo Pečerų laurai: „Kas gi šaudo į savo motiną?““. LRT.lt. Nuoroda tikrinta 2026-06-15.
- 1 2 Basmat, Dmytro; Fenbert, Abbey (2026-06-15). „Kyiv's historic Pechersk Lavra burns as large-scale Russian strikes kill 5, injure 29 in capital“. Kyiv Independent. Nuoroda tikrinta 2026-06-15.
- 1 2 „Метаморфози Києво-Печерської лаври“ [Kijevo Pečersko lauros metamorfozės]. Український Тиждень (ukrainiečių). 2024-08-05. Nuoroda tikrinta 2026-06-15.
- ↑ „Saint-Sophia Cathedral and Related Monastic Buildings, Kyiv-Pechersk Lavra“. UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2022-05-01.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||
