Kermano sultonatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
سلجوقیان کرمان
Saljūqiyān-i Kerman
Kermano sultonatas
Nominali Seldžiukų imperijos dalis
Blank.png
1041 – 1196 Blank.png
Location of
Sultonatas Seldžiukų imperijos sudėtyje
Sostinė Bardsiras, Kermanas
Valdymo forma Monarchija
Sultonas
 1041–1073 Kavurdas
 1183–1187 Mehmedšachas
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Seldžiukų imperijos 1041 m., 1041
 - Prijungta prie Chorezmo imperijos 1196 m.

Kermano sultonatas, arba Kermano seldžiukai (pers. سلجوقیان کرمان = Saljūqiyān-i Kerman) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, Seldžiukų dinastijos atšaka. Ji valdė iš Bardsiro miesto dab. pietryčių Irane, ir didžiausio išsiplėtimo metu kontroliavo istorinį Kermano regioną bei Omaną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seldžiukų valstybės pradžia buvo Partos ir Margianos regionuose (dab. Turkmėnija), iš kur du broliai Tugrulbekas ir Čagribekas vykdė karinius žygius prieš Gaznevidus. 1035 m. mūšyje prie Nasos ir 1040 m. Dandanakano mūšyje Gaznevidų armijos buvo sutriuškintos, kas atidarė vartus Seldžiukams Irano kalnyno užkariavimui[1] Iš karto po šio mūšio įvykusiame kurultajuje du broliai pasidalino įtakos sferomis. Tugrulbekas vykdė užkariavimus vakaruose (vakarų Iranas, Irakas, Azerbaidžanas, Mažoji Azija), kai tuo tarpu Čagribekas - rytuose (Chorasane). Pietrytinio Irano užkariavimas buvo patikėtas Čagribeko sūnui Kavurdui. Šis pradėjo karinius žygius 1041 m., o 1048 m. užėmė Kermano miestą, kurį iki tol valdė Bujidų dinastijos atšaka. Taip suformuota nauja valda ir pradėta atskira Seldžiukidų atšaka. Po sėkmingų jūrinių žygių, Kavurdo valdžią pripažino ir Omanas.[2]

Kuomet Kavurdo brolis Alp Arslanas paveldėjo Seldžiukų imperijos sostą, 1067 m. jis nesėkmingai sukilo prieš brolį. Tą jis dar kartą padarė 1073 m., po Alp Arslano mirties. Tačiau jo sūnėnas Malikšachas sutriuškino Kavurdo armiją prie Hamadano, paėmė dėdę į nelaisvę ir nubaudė mirties bausme. Nepaisant to, Kavurdo įpėdiniams buvo paliktos valdos Kermano regione, ir šie toliau valdė tik nominaliai priklausomi[3].

Šafiabado karavansarajus, statytas Seldžiukų laikais

Kermano sultonų sostine buvo Bardsiras, tačiau žiemas jie leisdavo Džirofte, sename prekybiniame mieste, kuris aptarnavo karavanų kelius Irano kalnyne. Sultonai rūpinosi naujų karavansarajų statybomis ir skatino tiek jūrinę, tiek sausumos prekybą. Jų dėka visas regionas aktyviai įsitraukė į Šilko kelią. Taip pat buvo skatinamas švietimas ir kultūra, gausiai statomos mečetės, medresės, turgūs, ligoninės. Bardsiras garsėjo savo didele biblioteka. Tuo metu taip pat suklestėjo jūriniai uostai, tokie kaip Hormuzas, Tizas ir Kišas.

1057 m. mirus Seldžiukų sultonui Ahmedui Sandžarui, visas Chorasano regionas tapo neginamas. Čia vėl masiškai veržėsi tiurkų ogūzų gentys. Jos siaubė kadaise klestėjusius miestus, sunaikino žemyninę prekybą. 1170 m. mirus Togrulšachui, Turanšacho II laikais visas Kermano sultonatas buvo išgrobstytas. Paskutinieji sultonai perkėlė sostinę į Bamą. Paskutinis sultonas Mehmedšachas II, praradęs ir šią sostinę, išvyko į Farsą ir Iraką, tikėdamasis gauti pagalbos[4]. Per tą laiką 1187 m. valdžią šalyje užgrobė vienos ogūzų genties vadas Malikas Dinaras, vedęs Togrulšacho dukrą. 1196 m. valstybės likučius prisijungė Chorezmo imperija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas
Oman-orn.png
Omano istorija
Maganas
Omano imamatai:
Pirmasis > Antrasis > Trečiasis
Svetimšalių valdymas:
Bujidai > Kermano sultonatas
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
Jarubidai (1624-1719) > Al Saidai
Omanas ir Maskatas, Sutartinis Omanas, Imamatas (1913-57)
Omanas, JAE
Valdovas Valdymo metai Giminystė
Kavurdas 1041–1073 Čagribeko sūnus
Kermanšachas 1073–1074 Kavurdo sūnus
Sultanšachas 1074–1075 Kavurdo sūnus
Huseinas Omaras 1075–1084 Kermanšacho sūnus
Turanšachas I 1084–1096 Kavurdo sūnus
Iranšachas 1096–1101 Turanšacho sūnus
Arslanšachas I 1101–1142 Kermanšacho sūnus
Mehmedšachas I 1142–1156 Arslanšacho sūnus
Togrulšachas 1156–1169 Mechmedšacho sūnus
Bahramšachas 1169–1174 Togrulšacho sūnus
Arslanšachas II 1174–1176 Togrulšacho sūnus
Turanšachas II 1176–1183 Togrulšacho sūnus
Mehmedšachas II 1183–1187 Bahramšacho sūnus
Malikas Dinaras 1187-1196 Togrulšacho žentas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Basan, Osman Aziz (2010). The Great Seljuqs: A History. Taylor & Francis.
  2. Рыжов К. В. . Сельджуки // Все монархи мира. Мусульманский Восток. VII—XV вв. — М.: Вече, 2004. — 544 с.
  3. Peacock, A.C.S., Early Seljuq History: A New Interpretation; New York, NY; Routledge; 2010
  4. Bosworth, C. E. (2004). The New Islamic Dynasties: a Chronological and Genealogical Manual. Edinburgh University Press.